Apie skrandžio vėžį ir simptomus, kurie gali išduoti progresuojančią ligą, papasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas Paulius Jonaitis.
Lietuva – didelio sergamumo regionas
Skrandžio vėžys yra piktybinė skrandžio liga, kuomet supiktybėjusios skrandžio ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalintis ir jų vietoje ima formuotis piktybiniai navikai.
Pasak gastroenterologo, laikui bėgant šie navikai skrandyje ima didėti ir plisti – iš pradžių peraugdami skrandžio sienelę ir išplisdami į aplinkinius limfmazgius, o vėliau ir į kitus organus.
„Tai yra pakankamai dažna onkologinė liga – pagal sergamumą onkologinėmis ligomis ji pasaulyje užima penktąją vietą, o pagal onkologinių ligų sukeliamą mirštamumą – ketvirtą.
Nors sergamumas šia liga visame pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais mažėja, tačiau visos Rytų Europos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, šiuo metu patenka į didelio sergamumo skrandžio vėžiu regioną ir statistiškai Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug apie 800 naujų skrandžio vėžio atvejų“, – pranešė P. Jonaitis.
Pradėjus kalbėtis apie tai, kokio amžiaus asmenys dažniausiai suserga skrandžio vėžiu, pašnekovas pasakojo, kad dažniausiai tai – 60 metų sulaukę ir vyresni žmonės.
Tiesa, P. Jonaitis pridėjo, kad kasmet pastebimas vis didesnis skaičius jaunų pacientų, kuriems diagnozuojama ši liga. Jo teigimu, šiuo metu yra ir tokių pacientų, kurie skrandžio vėžiu suserga neturėdami nė 30 metų.
Tuo tarpu pradėjus kalbėtis apie tai, į kurią lytį ši liga nusitaiko dažniau, P. Jonaitis teigė, kad vyrus. Anot jo, galima to priežastis yra ta, kad vyrai dažniau turi žalingų įpročių, kurie didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis – dažniau vartoja alkoholį ir rūko.
„Visgi, yra pastebėta, kad tose šalyse, kuriose alkoholio vartojimas ar rūkymas yra vienodai paplitęs tarp vyrų ir moterų, vis tiek vyrai serga šiek tiek dažniau.
Mokslininkų manymu, viskas siejama su tuo, kad tam tikri moteriški lytiniai hormonai, daugiausiai estrogenas, galimai apsaugo nuo skrandžio vėžio, dėl to jos serga rečiau“, – aiškino jis.
Skrandžio vėžio simptomai
Skrandžio vėžys labai dažnai yra aptinkamas jau vėlyvosiose stadijose. Anot gastroenterologo, neretai žmonės kreipiasi į gydytojus tuomet, kai liga jau būna pasiekusi 3-4 stadiją.
Tuomet galimybės pilnai išgydyti ligą yra ribotos ir, pasak gydytojo, tokiais atvejais dažnai belieka taikyti sisteminį gydymą paciento gyvenimo pratęsimui, tačiau visiškai išgydyti skrandžio vėžio nebepavyksta.
„Ligos pradžioje skrandžio vėžys neturi jokių simptomų, todėl tai yra klastinga liga. Ligai progresuojant atsiranda nespecifiniai simptomai, kurie laiku bėgant intensyvėja.
Nors skrandžio vėžys dažnai neturi specifinių simptomų, tačiau gali pasireikšti tokie požymiai:
- Nemotyvuotas svorio kritimas;
- Varginantis ir progresuojantis pilvo skausmas, ypač duobutėje po krūtinkauliu;
- Pykinimas;
- Ankstyvo sotumo ir pilnumo pilve jausmas;
- Nuovargis;
- Rijimo sutrikimai;
- Vėmimas, kartais – su šviežio kraujo priemaišomis;
- Kiti lėtinio kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai: tuštinimasis juodomis, nemalonaus kvapo išmatomis.
Jeigu liga ima plisti į limfmazgius ir kitus organus, tuomet gali pasireikšti ir kiti požymiai:
- Apčiuopiami guzeliai virš ar po raktikauliais;
- Apčiuopiami guzeliai ar dariniai pilve;
- Didėjanti pilvo apimtis;
- Ligai išplitus į kepenis – gelta, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku“, – sakė jis.
„Pastebint paminėtus požymius ir simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pacientams, patiriantiems tokius simptomus kaip pilvo skausmai, virškinimo problemos, sunkumo ar pilnumo jausmas pilve, reikėtų sunerimti tada, jeigu simptomai trunka ilgiau nei kelias dienas.
Taip pat, jeigu simptomai progresuoja, būtinai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – pabrėžė P. Jonaitis.
Kaip laiku aptikti ligą?
Ankstyvos stadijos skrandžio vėžys dažnai yra aptinkamas atsitiktinai, nes nepasireiškia jokiais specifiniais simptomais. Tiesa, šiuo metu pasaulyje atliekama daug įvairių mokslinių tyrimų, siekiančių nustatyti įvairias ankstyvos skrandžio vėžio diagnostikos galimybes.
Medikas pasakojo, kad Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika šiuo metu taip pat dalyvauja keliuose tarptautiniuose Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama išsiaiškinti apie galimas ankstyvos skrandžio vėžio diagnostikos metodikas ir jų pritaikymą realioje praktikoje.
Be to, atliekami tyrimai, kurių metu siekiama nustatyti įvairius molekulinius kraujo ir žarnyno mikrobiotos pokyčius, kurie galėtų padėti nustatyti skrandžio vėžio riziką ar padėti jį diagnozuoti ankstyvose stadijose.
Tad paklaustas, kaip pacientams laiku aptikti ligą, P. Jonaitis pasakojo, kad neretai pacientai gastroenterologams yra atsiunčiami ištyrimui dėl įvairių virškinamojo trakto sutrikimų, dar kitaip vadinamų dispepsijos, simptomų, tačiau ne kiekvienam pacientui yra būtinas detalus ištyrimas.
Pasak jo, dažniausiai ištyrimo taktika priklauso nuo to, koks yra paciento amžius bei ar pasireiškia vadinamieji „aliarmo“ simptomai, kurie rodo, kad liga gali būti rimtesnė.
„Mes nuodugniau tyrinėjame pacientus ir atliekame endoskopinį skrandžio tyrimą, dar kitaip vadinamą gastroskopiją, tada, kai dispepsijos simptomai atsiranda vyresniems nei 45 metų žmonėms. Taip pat, nepriklausomai nuo amžiaus, tada, kai pasireiškia „aliarmo“ simptomai.
Šie „aliarmo“ simptomai yra:
- Nepaaiškinamas svorio mažėjimas;
- Nepaaiškinama mažakraujystė;
- Kraujavimo iš virškinamojo požymiai, t. y. tuštinimasis su šviežio kraujo priemaiša ar tamsiomis, nemalonaus kvapo išmatomis, arba vėmimas su kraujo priemaiša;
- Sutrikęs ar skausmingas rijimas;
- Pasikartojantis ir progresuojantis vėmimas;
- Besikartojantis, varginantis ar progresuojantis pilvo skausmas;
- Nakties metu varginantys dispepsijos simptomai;
- Apčiuopiami naujai atsidarę dariniai ties raktikauliais ir/ar pilvo ertmėje“, – atskleidė pašnekovas.
P. Jonaitis pridėjo, kad taip pat visuomet yra domimasi, ar paciento šeimoje nebuvo artimų giminaičių, kurie sirgo skrandžio vėžiu, nes tai – taip pat reikšmingas rodiklis, raginantis atlikti detalesnį ištyrimą.
Pašnekovas pridėjo, kad pasireiškus paprastiems virškinamojo trakto, kitaip vadinamiems dispepsijos, simptomams iškart kelti panikos nereikėtų, mat daugelis įvairių nepiktybinių virškinamojo trakto ligų gali pasireikšti panašiais simptomais.
Vis dėlto, patiriant jau paminėtus „aliarmo“ simptomus ar simptomams trunkant ilgą laiką, progresuojant, rekomenduojama būtinai kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą.
Helicobacter pylori infekcija – vienas pagrindinių rizikos veiksnių
Gydytojo teigimu vienas pagrindinių skrandžio vėžio rizikos veiksnių yra Helicobacter pylori bakterinė infekcija.
„Tai yra vienintelė bakterija, kurią Pasaulio sveikatos organizacija pripažįstą kaip I klasės kancerogeną.
Ši bakterija gyvena žmogaus skrandyje ir sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris, laikui bėgant, gali sukelti ikivėžinius skrandžio gleivinės pakitimus, kurie galiausiai gali progresuoti į skrandžio vėžį“, – aiškino P. Jonaitis.
Lietuvoje šios bakterijos paplitimas vis dar yra pakankamai didelis – maždaug 40 procentų gyventojų.
„Helicobacter pylori bakterija dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau jos turėjimas iškart didina riziką susirgti skrandžio vėžiu ateityje.
Dėl to visiems žmonėms, net ir neturintiems jokių virškinamojo trakto simptomų, rekomenduočiau rutininio vizito pas šeimos gydytoją metu paprašyti juos ištirti dėl šios infekcijos, o ją nustačius – gydyti, nes tai vienas iš pagrindinių būdų sumažinti savo riziką susirgti skrandžio vėžiu“, – teigė gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
