Kas yra norovirusinė infekcija?
Tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.
Infekcija, panaši į norovirusinę, pirmą kartą buvo paminėta 1929 metais ir apibūdinta kaip „žiemos vėmimo liga“. Liga dar vadinama „skrandžio gripu“, kadangi ja dažniausiai yra sergama žiemą, kai stebimas ir sergamumo gripu pakilimas.
Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą.
Infekcija užsikrečiama:
Tiesioginio sąlyčio su sergančiu asmeniu metu.
Per maistą.
Per užterštas rankas, aplinkos daiktus.
Didžiausi virusų kiekiai išsiskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas, tačiau virusų išskyrimas gali užtrukti iki 2 savaičių.
Viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių – rankų higiena
Kuo dažniau taisyklingai plaunamos rankos, tuo labiau sumažinama daugelio žarnyno infekcinių ligų rizika. Labai svarbu dažnai plauti rankas pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligoniu, grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą.
Rankas rekomenduojama plauti:
Ne trumpiau kaip 20 sekundžių.
Trinti delnus, plaštakų viršų, pirštus, nepamiršti nuplauti nykščių.
Vienodai plauti abi rankas.
Rekomenduojama, kad namuose kiekvienas turėtų savo asmeninį rankšluostį rankų nusausinimui.
Sergamumas norovirusine infekcija Lietuvoje didėja
Nuo 2011 metų Lietuvoje stebimas ryškus sergamumo norovirusine infekcija didėjimas. 2018 metais Utenos apskrityje registruoti 60 norovirusinės infekcijos atvejai. Infekcijai imlesni vaikai, atvejai dažniausiai registruojami vaikų iki 5 m. amžiaus grupėje.
Primename, kad tv3.lt prieš kelias savaites Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė papasakojo daugiau apie vadinamąsias žarnyno infekcijas.
Ar šaltuoju šių metų sezonu jau fiksuota virusinių žarnyno infekcijų atvejų?
Kasmet kartu su peršalimo ligų ir gripo sezonu siaučia virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.
Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.
Dažniausiai Lietuvoje yra registruojami rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje kasmet užregistruojama apie 10 tūkstančių virusų sukeltų infekcijų atvejų.
Daugiau nei 80 proc. tokių ligonių yra kasmet gydomi ligoninėse. Kadangi sergantys lengva ligos forma dažniausiai medicinos pagalbos nesikreipia, tikras susirgusiųjų mastas nežinomas.
Kurį mėnesį, statistiškai, didžiausias sergamumas vadinamuoju skrandžio gripu?
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje virusų sukeltos žarnyno infekcijos registruojamos ištisus metus, tačiau daugiausia šių ligų atvejų registruojama šaltuoju metų laiku: spalio – balandžio mėnesiais.
Ar galima teigti, kad žarnyno infekcijos nusitaikiusios į vaikus dėl jų nuolatinio buvimo kolektyve su kitais vaikais?
Dėl mažos užkrečiamosios dozės ir visuotino imlumo šios infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža.
Kokių priemonių kiekvienam reikėtų imtis, norint apsisaugoti?
Efektyvių prevencijos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra. Ypatingą dėmesį rankų higienai ir paviršių valymui bei dezinfekcijai reikėtų skirti susirgusiojo šeimoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, ligoninėse.
Skiepų (specifinė profilaktika) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu – oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra paskiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių. Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
