Kokie mes dvasios skurdžiai esame, nemokame pagerbti, palaidoti tikrą lietuvį, apgailėti jį, tik sausi sakiniai, rinkliavos, kurių niekas neprašo greičiausiai, galvojama už kitus ir negatyvo atsakas, liūdna ir gėda už Jus. Jį mačiau Dargužiuose seniai, įspūdį paliko visam laikai, užsikėčiau ir aš kažką ūkininkauti,kaip darė mūsų senoliai. Tegul ilsisi ramybėje, nustokite dvasines šiukšles vartyti ir dauginti, patylėti, tai pagerbti žmogų...