Kaip dabar prisimena Rūta Chaladauskaitė, jos nėštumą būtų galima pavadinti idealiu. Tačiau jo pabaiga – moteriai buvo tikras išbandymas.
„Prasidėjus sąrėmiams, nuvažiavome į ligoninę, kurioje patikrino vaikelio tonusus. Jie nebuvo labai geri. Tačiau gydytojai išsiuntė mane atgal namo, liepdami gerti daugiau vandens. Kaklelis buvo atsivėręs tik vieną centimetrą.
Mane vis dar kamavo dideli skausmai, skaudėjo net pajudėjus vaikeliui pilve. Po paros nuvažiavome vėl į ligoninę. Bet vėl mane išsiuntė namo, nes kaklelis buvo atsivėręs tik du centimetrus.
Vaiko tonusai vis dar nebuvo geri. Trečią parą važiavome vėl – atsakymas buvo toks pats“, – savo nėštumo pabaigą prisimena moteris.
Prabudus šalia nieko nebuvo
Tačiau atvažiavus ketvirtą kartą į ligoninę, moteris nebegalėjo išvažiuoti atgal į namus. Rūta prašė gydytojų ją priimti, nes jėgų ji jau tikrai nebeturėjo.
„Prasidėjo gimdymas. Viskas klostėsi gerai, bet mažytės tonusai šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn. Kai jie nukrito labai žemai – buvo paspaustas pagalbos mygtukas. Subėgo daktarai ir seselės, išvežė daryti Cezario pjūvį, bet vyro neleido į vidų. Aš gavau pilną narkozę, o atsikėlus nebuvo šalia nei mano vyro, nei mano dukrelės...“, – apie skaudžias akimirkas pasakoja ji.
Atsibudusi Rūta sužinojo, kad jos naujagimė mergaitė yra sveika. Gydytojai paaiškino, kad mergaitė gimdymo metu negavo deguonies dėl Rūtos atšokusios placentos, todėl vaiką turėjo pervežti į kitą ligoninę dėl šaldymo terapijos. Tačiau ir pačios Rūtos sveikata buvo sunki.
„Po operacijos buvau silpna, man buvo perpiltas kraujas, pažeisti plaučiai. Dėl to dukrelės pamatyti negalėjau. Tačiau prieš pervežant ją, atvežė ją minutei parodyti. Mergaitė buvo komoje ir šalta. Deja, tai ne toks susitikimas apie kokį svajojau“, – sako moteris.
Rūta savo dukrelę pavadino Anajos vardu. Mergaitė tris paras buvo taikoma šaldymo terapija. Jos metu temperatūra yra sumažinama iki 34 laipsnių, kad sustabdytų didesnius pažeidimus smegenyse.
Tačiau Anajai pirmą gyvenimo dieną prasidėjo epilepsija, kurią buvo sunku sustabdyti.
Maitinama per zondą
Palaikyti savo dukrelę Rūta pirmą kartą galėjo tik po penkių dienų. Tik tą padaryti apsunkino prijungti daugybė laidų. Galiausiai šeštąją dieną mergaitė atmerkė akis ir pradėjo po truputį judėti.
„Vaiko verkimo negirdėjome apie mėnesį. Kiekvieną dieną vyko kažkas naujo ir gąsdinančio. Anaja neturėjo čiulpimo reflekso, todėl buvo maitinama per zonduką. Ji yra maitinama taip iki šiol, bet dėl kitų priežasčių.
Ji buvo pradėjusi valgyti maistą per burnytę, bet sužinojome, kad ji turi tylų springimą ir tam tikras kiekis maisto nukeliauja į plaučius. Po ilgų septynių savaičių ligoninėse parsivežėme mažylę į namus. Buvo labai baisu. Turėjome ją maitinti per zonduką, stebėti ar nėra epilepsijos.
Tačiau epilepsija grįžo. Labai sunku ją sukontroliuoti, priepuoliai vyksta kiekvieną dieną“, – pasakoja ji.
Anajos diagnozės – HIE (hipoksinė išeminė encefalopatija), cerebrinis paralyžius ir epilepsija.
Padėtų reabilitacija ir terapija
Šiuo metu gydytojai nėra tikri dėl mergaitės ateities. „Vyksta žaidimas – lauk ir pamatysi.
Mergytei pasveikti vilčių nėra, bet su mankštomis ir užsiėmimais mažoji taptų savarankiškesnė. Anajai reikalinga nuolatinė kineziterapeutų, ergoterapeutų ir logopedų pagalba. Už ją reikia mokėti savo lėšomis, nes valstybės skiriamų nemokamų procedūrų Anajai neužtenka.
Kineziterapeutę matome kartą į 2 – 3 mėnesius, o dėl ergoterapeutų esame laukiamųjų sąraše“, – sako moteris.
Šiuo metu Rūta nedirba. Anglijoje motinystės atostogos trunka metus, bet apmoka jas tik dešimt mėnesių.
Mėnesiai jau pasibaigė, o moteris į darbą grįžti negalės ir po metų – Anajai reikalinga speciali priežiūra. „Auginti neįgalų vaiką nėra lengva. Reikia įdėti daug pastangų, nuolatos su ja dirbti ir mankštintis namie, kad nenyktų raumenys.
Negaliu jos niekam palikti, nes jai reikia ypatingos priežiūros. Neseniai buvome Lietuvoje. Net giminės bijojo pabūti su ja, kol nueisiu dešimt minučių iki parduotuvės“, – pasakoja Rūta.
Anaja – rami mergaitė. Tačiau ją kiekvieną dieną kankina traukuliai, kurie padaro ją irzlia. „Ji nesišypso, bet parodo jei kažkas nėra gerai. Jeigu nori dėmesio, ji mėgsta pasakyti – bu, jeigu jaučiasi negerai – verkia“, – paaiškina ji.
Anajai reikalingos terapijos ir reabilitacijos, kurios jai padėtų sustiprėti. Šiuo metu Rūtos tikslas – nuvažiuoti į reabilitaciją Lenkijoje.
„Didžiausia mūsų svajonė – kamieninių ląstelių terapija Amerikoje, bet ji yra labai brangi. Vien terapija kainuoja apie 15 tūkstančių dolerių, o kur dar kelionės išlaidos. Tai yra mūsų svajonė, nes esame girdėję daug įkvėpiančių istorijų, kaip po jos vaikučiams pagerėja“, – nedrąsiai svajoja moteris.
Jeigu ir jūs norite padėti Anajai sustiprėti, tai galite padaryti paremdami Rūtos šeimą:
Gavėjas : Ruta Chaladauskaite Bankas: AB Swedbank Banko saskaita : LT377300010093965133 Banko kodas:73000 Banko SWIFT kodas:HABALT22 Mokejimo paskirtis : Parama Anajai Paypal: [email protected]
Daugiau apie Anają rasite: https://www.youcaring.com/rutachaladauskaite-1060599
