Ji paaiškino, kaip žarnyno mikrobiota veikia kasdienę žmogaus savijautą, o kai kurios detalės – netikėtos.
Gerosios ir blogosios žarnyno bakterijos
„Gerosios žarnyno bakterijos yra mūsų „bazė“, kurią mes turime labai saugoti ir branginti, kad virškinimo veikla vyktų sklandžiai. Blogosios, žinoma, yra tos, kurios kolonizuoja mūsų žarnyną ir išderina jo veiklą, atsiranda diskomfortas“, – pasakoja gastroenterologė.
Jos teigimu, svarbiausia yra palaikyti gerųjų žarnyno bakterijų balansą savo organizme, o geriausias būdas įsitikinti, ar jų turime pakankamai – stebėti simptomus.
„Visų pirma, žarnyno mikrobiotos disbalansą parodo užsitęsęs pilvo pūtimas, kuris kelia diskomfortą, arba pakitęs tuštinimasis“, – pasakoja ji.
Anot ekspertės, pakitęs tuštinimasis reiškia polinkį į vidurių užkietėjimą arba, priešingai – dažną viduriavimą. Šie simptomai, ypač jei trunka ilgai arba dažnai pasikartoja, parodo mums, jog mūsų mikrobiota yra užsiteršusi.
E. Ruibienė taip pat prideda, jog mūsų mikroflora (gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų balansas) gali pakisti ne tik susirgus ar apsinuodijus, bet ir keliaujant.
Jei kelionėje valgome mums neįprastą maistą arba kitais būdais gauname mūsų organizmui „nepažįstamų“ bakterijų, žarnyno veikla gali išsiderinti, tačiau tai nereiškia susirgimo.
„Jei grįžus iš kelionės, ypač po egzotinius kraštus, dar vis jaučiate virškinimo problemas, tokias kaip pilvo pūtimas ar pakitęs tuštinimasis, ir jos savaime nepraeina per kelias dienas – yra tikimybė, kad yra įvykę žarnyno gleivinės pasikeitimų. Jai gali prireikti daugiau laiko atsistatyti“, – tęsia ekspertė.
Žarnyno veiklai naudingi produktai
Tiesa, ji nesiūlo skubėti gerti vaistų ar įvairių papildų, jei pajaučiate užsitęsusius žarnyno sudirgimo simptomus po kelionės.
Pirmiausia gastroenterologė rekomenduoja pasidaryti išmatų arba kraujo tyrimą, kad sužinotume, ar nėra uždegimo.
„Jei tik toleruojate šiuos produktus, geriausia gerti jogurtus, žinoma, kuo natūralesnius, kefyrą, rūgpienį.
Taip pat – valgyti įvairias fermentuotas daržoves, kurių galima ir patiems pasigaminti namuose. Rauginti kopūstai – tikra Lietuvos klasika“, – dalinasi gastroenterologė.
Anot jos, šiuose produktuose yra natūralių probiotikų – gerųjų bakterijų.
Kaupiantis dujoms atkreipkite dėmesį į kvapą
Nors apie tokius procesus, kaip pilvo pūtimas bei dujų kaupimasis, daugeliui nemalonu kalbėti, jie yra svarbūs ir gali signalizuoti apie įvairius su virškinimu susijusius pakitimus.
Anot specialistės, daug ką gali išduoti dujų kvapas – jei jis itin nemalonus, tai reiškia, kad žarnyne prasidėję maisto fermentacijos procesai.
„Kartais, jei pajaučiate nemalonų kvapą arba pilvo pūtimą, tai tiesiog reiškia, kad galbūt kažką „ne tokio“ suvalgėte ir nieko baisaus nėra, bet jei tai tęsiasi ilgai – verta pradėti stebėti, nuo kokių maisto produktų tai vyksta, ir stengtis juos eliminuoti iš savo dietos“, – pataria E. Ruibienė.
Ji taip pat teigia, jog ilgai sulaikyti dujas savyje yra pavojinga – kai jos kaupiasi žarnyne ir negali iš jo išeiti, gali kilti stiprūs apatinės pilvo dalies skausmai, o gali tekti net kreiptis į gydytoją.
Nemalonus burnos kvapas susijęs su žarnynu
Kalbant apie būdus palengvinti sudėtingą tuštinimąsi, E. Ruibienė rekomenduoja kivius, arbūzą, burokėlius, džiovintus vaisius bei stiklinę šilto vandens su citrina ar linų sėmenų kisieliaus – šie produktai, anot jos, daugeliui pacientų palengvina tuštinimąsi ir gali padėti užkietėjus viduriams.
Dar viena nemaloni problema, su kuria susiduria daugelis – prastas kvapas iš burnos. Anot specialistės, jį gali sukelti tiek virškinimo procesai, tiek burnos higienos trūkumai, pavyzdžiui – tarpdančių ar liežuvio nevalymas.
Vis dėlto, prie blogo burnos kvapo dažnai prisideda ir žarnyno traktas – tam tikros žarnyno arba skrandžio bakterijos, kepenų bei inkstų ligos.
Ji teigia, jog iš burnos kvapo įmanoma netgi nuspėti, kur yra problema, nes šie kvapai būna skirtingi. Tiesa, pats žmogus dažniausiai jų nejaučia – jaučia aplinkiniai.
Kaip gyvenimo būdas keičia mikrobiotą?
Įdomi detalė, kurią išskiria specialistė, yra susijusi su alkoholiu – anot jos, saikingas jo vartojimas gali ne tik nepakenkti, bet ir padėti žarnyno veiklai.
„Yra padaryta klinikinių tyrimų, kad alus bei raudonas vynas mažina oksidacinį stresą žarnyne ir netgi gali apsaugoti nuo onkologinių ligų. Žinoma, čia kalbame apie retą, saikingą vartojimą“, – sako E. Ruibienė.
Pasak jos, alaus bokalas ar vyno taurė, išgerta retkarčiais, tikrai nesukels sveikatos problemų, siejamų su alkoholizmu. Tiesa, specialistė skatina netikėti įvairiais mitais apie įvairių ligų gydymą stipriaisiais spiritiniais gėrimais.
Dažnai galime išgirsti, jog gyvenimas kartu su partneriu gali lemti supanašėjimą su juo. Gastroenterologė atskleidžia, jog tai – tikra tiesa, ir kad pradėjus gyventi ir vystyti santykius su kitu žmogumi, mes apsikeičiame su juo gerosiomis, o kartais ir blogosiomis bakterijomis.
„Ne veltui yra sakoma, kad gyvendami su partneriu mes supanašėjame. Laikui bėgant mes galime perimti ne tik jo žarnyno florą, bet ir įvairius simptomus, – pasakoja ji. – Ir tai nėra tik vienkartinis „apsikeitimas“, o ilgas, nuolat besitęsiantis procesas.“
„Detox“ dietos – mitas ar realus gydymo būdas?
„Aš esu griežtai prieš visas šias dietas, tokias kaip žarnyno valymo, parazitų valimo ir „detoksikacijos“ – tai yra tiesiog mada, – teigia E. Ruibienė. – Neįmanoma pagertinti savo žarnyno veiklos ir tausoti savo mikrobiotos, kai duodame šoką žarnynui gerdami tik sultis ar darydami kitus drastiškus pokyčius savo mityboje.“
Pasak jos, mūsų kūnas pats sugeba atsikratyti toksinų. Tokie organai, kaip kepenys, inkstai bei plaučiai, atlieka detoksikacijos funkciją, taigi papildomai to daryti nereikia.
Be to, jei vienokiais ar kitokiais būdais „išvalome“ savo žarnyną, iš jo pasišalina ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos, kurios mums yra būtinos.
Visą tinklalaidę „Tapk Geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
