Kalbėdamas apie pirmąsias vėžio stadijas Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos poskyrio gydytojas dr. Kastytis Žilinskas pabrėžė, kad dažniausiai moterys nieko nejaučia. Tačiau išskyrė, kad esama simptomų, į kuriuos jau reikėtų atkreipti dėmesį.
Pasikartojantys uždegimai. „Jaunoms, aktyvioms, aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dažnus lyties organų uždegimus. Jį išduoda išskyrų padaugėjimas, besikartojantys, nepagydomi makšties uždegimai. Dažnai gali atrodyti, kad laikinai būklė pagerėja, bet tai gali būti apgaulinga.
Nerimą turėtų kelti nemalonaus kvapo išskyros su kraujo (net ir minimaliomis) priemaišomis. Gelsvos išskyros daugiau įspėja apie dažniau pasitaikantį lytinių takų uždegimą“, – pasakojo ginekologas.
Kraujingos išskyros. Tai – dar vienas labai svarbus simptomas kalbant apie jaunas moteris. „Jei kraujuojama po lytinių santykių arba jų metu. tai vadinamieji kontaktiniai kraujavimai. Kadangi gimdos kaklelio gleivinė jau būna pažeista. Šiaip net ir po intensyviausio lytinio akto kraujingų išskyrų pasirodyti neturėtų“, – pabrėžė gydytojas.
Nereguliarus mėnesinių ciklas. Tam tikras nerimą sukelti galintys simptomas yra ir aciklinis kraujavimas – kraujavimas tarp mėnesinių, ilgi kraujavimai mėnesinių metu.
Vyresnėms – kiti simptomai
Kalbėdamas apie vyresnio, pomenopauzinio amžiaus moteris gydytojas patarė atkreipti dėmesį į kiek kitokius simptomus.
Kraujavimas. „Kadangi pomenopauziniu laikotarpiu jokių kraujavimu iš makšties negali būti, pirmas kraujo lašas turėtų būti įspėjimas kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją. Kraujavimas iš lyties organų tokiame amžiuje yra rimtas tiek gimdos kaklelio, tiek gimdos kūno vėžio simptomas“, – įspėjo K. Žilinskas.
Kitas simptomas – vandeningos, su kraujo priemaišomis išskyros.
Skausmas. Jis dažniausiai atsiranda jau esant pažengusiai ligai, paprastai – nuo trečios piktybinės ligos stadijos.
„Dažniausiai tai būna juosmens srityje atsiradęs skausmas. Tai yra šlapimtakių obstrukcijos požymis, nes vėžys auga, plinta į aplinkinius organus ir galimas jo plėtros kelias – priekyje esanti šlapimo pūslė, užpakalinėje pusėje – tiesioji žarna, o šonuose – šlapimtakiai. Ir pastaruoju atveju būtent ir jaučiamas juosmens skausmas.
Todėl toliau galintys sekti simptomai yra šlapimo pasirodymas per makštį arba kraujo – tiesiojoje žarnoje. Laimei, tokių pacientų mažėja“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad esant įvardytiems simptomams reikėtų nedelsti apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą, negalvoti, kad praeis.
Kas didina riziką?
Svarbiausias rizikos veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Žmogaus papilomos viruso yra įvairių tipų arba atmainų, kai kurios atmainos labai susiję su tam tikromis gimdos kaklelio vėžio rūšimis. ŽPV vakcinos apsaugo nuo konkrečių tipų viruso.
Taip pat didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra moterims, turinčioms silpną imuninę sistemą.
Kiti rizikos veiksniai: pūslelinė (herpesas), rūkymas, amžius (merginoms iki 15 metų gimdos kaklelio vėžys pasireiškia retai, rizika ima didėti vėlyvoje paauglystėje ir tokia išlieka beveik iki 40 metų. Vyresnėms nei 40 metų moterims rizika taip pat išlieka, todėl joms būtina ir toliau reguliariai profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y atlikti PAP ir ŽPV tyrimus).
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai (dažniausiai kontraceptinės piliulės) gali būti susiję su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika. Tačiau norint nustatyti sąsajas tarp geriamųjų kontraceptikų vartojimo ir gimdos kaklelio vėžio reikėtų atlikti daugiau klinikinių tyrimų.
Pagrindinė prevencija – paprastas tyrimas
Gimdos kaklelio vėžio dažnai galima išvengti reguliariai tikrinantis ir atliekant PAP testus. Šios patikros padeda gydytojams aptikti pirmuosius ikivėžinius pakitimus ir pradėti juos gydyti.
Vyresnėms nei 29 metų moterims rekomenduojama kartu atlikti PAP ir ŽPV testus.
Apsisaugoti nuo ikivėžinių pakitimų galima susilaiknt nuo ankstyvų lytinių santykių (iki vėlyvos paauglystėje ar dar ilgiau); riboti lytinių partnerių skaičių; vengti lytinių santykių su daug partnerių turėjusiais asmenimis; vengti lytinių santykių su asmenimis, užsikrėtusiais genitalijų karpomis ar sergančiais kitomis pavojingomis ligomis; lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais, kurie saugo nuo nepageidaujamo nėštumo ir mažina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija.
Taip pat yra ir vakcina nuo ŽPV. Į nacionalinį skiepijimų kalendorių šis skiepas įtrauktas 2016 metų rugsėjo 1-ąją.