„Prostatos vėžys šiandien yra dažniausiai pasitaikanti vyrų piktybinė liga Lietuvoje, todėl jos ankstyvai diagnostikai skiriamas ypatingas dėmesys. Į ligos rizikos grupę patenkantys vyrai pirmiausia tiriami atliekant prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, o esant padidėjusiai jo reikšmei – prostatos biopsiją.
Tačiau praktika rodo, kad dėl PSA jautrumo beveik pusė biopsijų atliekamos be reikalo, nors tai sudėtingas invazinis tyrimas, dėl kurio vyrai patiria nepatogumų. Skystąja biopsija paremtas molekulinis testas, atliekamas tiriant paciento šlapimą, leidžia tiksliau įvertinti vėžio riziką ir tikimybę, neatliekant sudėtingų, skausmingų tyrimų, t. y. išvengiant kai kuriais atvejais nereikalingos biopsijos.
Šis tyrimas itin aktualus pacientams, kurių PSA reikšmė padidėjusi nežymiai ir svarstoma dėl papildomų invazinių tyrimų reikalingumo“, – sako MDGC Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė.
Pasak jos, iki šiol tokie prostatos vėžio biožymenų tyrimai buvo atliekami tik užsienyje, ir tai smarkiai padidindavo tyrimo kainą pacientams, mat paimti mėginiai buvo siunčiami į užsienio laboratorijas, rašoma pranešime spaudai.
Bendradarbiaudamas su lietuvių molekulinės diagnostikos kūrėjų komanda MDGC tyrimą nuo šiol atliks Lietuvoje, o tai leis tyrimo kainą sumažinti perpus ir reikšmingai sutrumpinti laiką, per kurį pacientai gaus tyrimo rezultatus.
„Mūsų sukurtas testas, pagrįstas molekulinių prostatos vėžio biožymenų analize paciento šlapime, yra daug jautresnis, tikslesnis ir specifiškesnis nei plačiai naudojamas PSA testas, atliekamas tiriant žmogaus kraują.
Beje, ši tyrimo metodika buvo sukurta Lietuvoje, o jos klinikinis veiksmingumas ištirtas būtent su Lietuvos, o ne kitų šalių gyventojais. Taigi ji pritaikyta kaip tik mūsų šalies vyrams“, – pabrėžia medicininės molekulinės diagnostikos įmonės „Diagnolita“ direktorius, medicinos biologas Julius Gagilas.
Atliekant šį testą, nustatomi prostatos vėžio biožymenys PCA3 ir TMPRSS2:ERG, kurie daugelio tyrėjų laikomi vienais patikimiausių.
Tyrimo rezultatas parodo kliniškai reikšmingo vėžio riziką ir kokia tikimybė, jei būtų atliekama biopsija, kad ji bus teigiama. Jei nustatoma maža kliniškai reikšmingo vėžio rizika, biopsijos galima atsisakyti.
Taip būtų išvengta iki 45 proc. nereikalingų biopsijų ir su jomis susijusių komplikacijų. Tiesa, esant didelei kliniškai reikšmingo prostatos vėžio rizikai, galutinė diagnozė ir toliau bus įvertinama imant prostatos audinio mėginį, t. y. atliekant biopsiją.
J. Gagilo teigimu, savo pridėtine diagnostine verte – kiek jis prisideda prie esamos paciento klinikinės informacijos – Lietuvoje sukurtas testas nenusileidžia JAV sukurtiems ir taikomiems panašiems testams.
Kadangi biožymenų tyrimas atliekamas tiriant šlapimą, pacientui nebūtina specialiai jam ruoštis, tyrimas neinvazinis ir neskausmingas. Tuo tarpu prostatos biopsijos tyrimas yra invazinis, sudėtingas, šiems tyrimams būdinga paklaida, kai biopsija neparodo ligos, jei procesas dar tik prasidėjęs ir darinys labai mažas.
Prostatos, arba priešinės liaukos, vėžys yra viena dažniausiai vyrams diagnozuojama vėžio forma Europoje. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik trys tūkstančiai naujų prostatos vėžio atvejų. Tai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos vyrams nustatomų vėžio atvejų. Kaip ir kitų ligų atveju, gydymo sėkmė didesnė ir ligos prognozė palankesnė, jei ji diagnozuojama anksti.
