Kaip ir kiekvieną rudenį, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos vadovaujama komisija išrinko gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtojus. Jais tapo Statybininkų g. 7 daugiabučio namo bendrija, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla, Rimos ir Alvydo Mickų privati valda Vilktupio g. 15.
Pasak Rasos Stankūnienės, savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės ir komisijos sekretorės, nugalėtojai išrinkti konkurso dalyvius įvertinus pagal šiuos kriterijus: teritorijos kompleksiškumas, stilistinis vientisumas; apželdinimo sprendimai, estetika, aplinkos tausojimas, funkcionalumas, universalaus dizaino principų taikymas, mažosios architektūros elementų būklė, stilius ir darna su aplinka, sanitarinė-higieninė teritorijos būklė; originalių detalių naudojimas, inovatyvumas.
„Laimėtojai apdovanoti, jiems įteiktos atminimo dovanos ir 300 eurų dovanų kuponai želdiniams įsigyti“, – pasakojo specialistė.
R.Stankūnienės teigimu, šiais laikais konkurso tikslas keičiasi.
„Anksčiau vertinome pavienius sklypus mieste ir sodo teritorijose, dabar svarbiausiu akcentu pasirinkome aplinką, kuri formuoja ir patį miestą. Konkurse dalyvauja daugiabučiai, įstaigos, privačios valdos, kurių indėlis į miesto aplinką labiausiai matyti“, – pripažino R.Stankūnienė.
Pasak vyriausiosios specialistės, Panevėžyje netrūksta norinčiųjų gyventi gražiai ir besidalijančiųjų savo darbais su kitais žmonėmis, nors kartu tenka apgailestauti, kad tradicijos puošti savo aplinką pamažu nyksta.
„Dažniausiai aplinką tvarko vyresnės kartos atstovai, o štai jaunesnieji tam neturi laiko, – pripažino savivaldybės atstovė. – Paskelbus konkursą, norinčiųjų dalyvauti atsirado nedaug, todėl mes patys savo iniciatyva pakvietėmė dalyvauti tuos, kurie gražiai tvarko aplinką. Patys gyventojai, nors ir gražiai tvarkosi, nenori būti matomi ir skatinami.“
Klaipėdiškių konkursas
Panevėžio savivaldybės tarnautojos R.Stankūnienės žodžius, esą tvarkingi ir estetiką mylintys gyventojai nemėgsta reklamuotis, ko gero, geriausiai galėtų patvirtinti asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ atstovai. Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio vidurio asociacijos švietimo grupės surengtame konkurse dalyvavo 43 miesto daugiabučiai.
Pasak šio projekto autorės ir koordinatorės, asociacijos valdybos narės Ritos Bortos, konkurso tikslas buvo paskatinti gyventojus puoselėti gražios aplinkos tvarkymo tradicijas, gražinti gyvenamąsias erdves, ugdyti klaipėdiečių kūrybiškumą, grožio jausmą, poreikį formuoti švarią ir tvarkingą aplinką. R.Borta dviračiu apvažiavo visą Klaipėdą ieškodama gražiai besitvarkančių namų.
„Namo aplinka demonstruoja jame gyvenančių žmonių požiūrį į aplinką, byloja apie jų tvarkingumą, – teigė ji. – Smagu, kad konkursą parėmė verslininkai ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas.“
Konkurso nugalėtojais paskelbtos dešimties daugiabučių namų bendruomenės. Joms buvo skirtos Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos, asociacijos ir rėmėjų dovanos.
Socialinis vilnietės projektas
Tai kas gi tie, kurie nepabūgsta tvarkyti atvirų erdvių prie daugiabučių? Iš dalies teisūs tie, kurie teigia, kad aplinkos grožiu dažniausiai rūpinasi vyresnės kartos atstovai. Tai, kad amžius ne kliūtis rūpinantis gėlėmis bei kuriant grožį, akivaizdžiai demonstruoja Kristinos Šeniauskienės, gyvenančios Vilniuje, Justiniškių mikrorajone, gyvenimas.
Jau daug metų Taikos gatvėje tarp daugiaaukščių namų moters puoselėjama žydinti erdvė stebina augalų gausa, įvairove ir tuo, kaip žydintis kiemas suvienijo kaimynus. Tai – savotiškas socialinis projektas, skatinantis pasitempti ir aplinkinių daugiabučių bendruomenes. Už savo pasiekimus moteris įvertinta Vilniaus valdžios, laimėjo konkursus „Metų kaimynas 2017“, „Metų kaimynas 2018“, „Žydintis Vilnius“.
Aktyviai puoselėti aplinką moteris pradėjo tada, kai išėjo į pensiją ir suprato, kad tokioje aplinkoje, kuri ją supa, gyventi nenorinti. Ji kuria ir komponuoja šešis gėlynus, kartu subūrė ir savo kaimynes, kurios taip pat pradėjo kurti grožį savo gyvenamojoje erdvėje. Gėlynuose gausu daugiamečių, vienmečių, taip pat ir retų veislių augalų. Pasak K.Šeniauskienės, idėjos gimsta mintyse, vėliau moteris jas realizuoja tikrovėje, svarbiausias motyvas – kad būtų gražu ir džiugintų akis.
Sutvarkė „Norfos“ teritoriją
Šabakštynus prie savo daugiabučio sutvarkiusi moteris nenurimo – pradėjo tvarkyti šalia prekybos centro „Norfa“ esančią erdvę. Moteris pasakojo, kad, dažnai čia vaikščiodama, vis pagalvodavo, kad ši apleista vieta tiesiog šaukiasi darbščių rankų: juk ten įėjimas į parduotuvę, stotelė šalia, sankryža, o stovi tik šešios betoninės šiukšlių dėžės. Pirmiausia Kristina kreipėsi į Justiniškių seniūniją, tačiau gavo atsakymą, kad teritorija priklauso prekybos centrui.
Tada K.Šeniauskienė nuėjo tiesiai pas prekybos centro vadovę, kurią moters parodyta iniciatyva ir nustebino, ir nudžiugino.
„Kokia ji buvo patenkinta, sakė, kad jau ilgai neranda, kas galėtų sutvarkyti tas klombas“, – pasakojo K.Šeniauskienė.
Kuriozų netrūko ir sodinant gėles – dauguma praeivių teigiamai vertino gražinamą aplinką, tačiau negalėjo patikėti, kad tai – pačios Kristinos idėja.
„Aš sodinu, o žmonės prieina ir sako: „Pagaliau „Norfa“ pradėjo tvarkytis“ arba tą patį apie seniūniją. Kai aš jiems paaiškinu, kad ne parduotuvė, o aš čia viską savo iniciatyva darau, jie būna ir nustebinti, ir dėkingi. Negali patikėti – sako, tokių žmonių Vilniuje mažai, kad taip dalytųsi grožiu su kitais“, – pasakojo Justiniškių gyventoja.
Moteris kasdien laistė ir prižiūrėjo augalus – juk gyvena visai šalia, o vanduo vietoje. Ir gėlėmis dalytis jai negaila.
„Mane perspėjo, kad čia viską išvogs arba vėl padarys šiukšlyną, bet nenutiko nieko panašaus. Vadinasi, ten, kur gražu, nešiukšlinama“, – džiaugėsi Kristina.
Lijana Cibulskienė
