Nėra teisingo ar neteisingo būdo reaguoti į mirtį, o netekties momentas daugeliui būna netikėtas, niekas jam neparuošia, rašo mirror.co.uk.
Nors kiekvieno žmogaus mirtis yra unikali, vis tiek svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, rodančius, kad brangus žmogus yra arti mirties.
Tačiau ne visada lengva suprasti, kada žmogus išleis paskutinį atodūsį arba gyvena paskutines savo gyvenimo akimirkas.
Išskiriami šeši pagrindiniai įspėjamieji ženklai, kurie pasireiškia beveik visiems, esantiems ant mirties slenksčio. Nors tai – nerimą keliantys požymiai, jie dažniausiai būna neskausmingi. Visa tai – natūrali mirties proceso dalis.
Apetito praradimas
Žmonės, kurie artėja prie mirties, dažniausiai turi daug mažesnį apetitą. Jiems nebėra reikalingos maisto medžiagos, todėl neretai mirštantiesiems išsausėja burna.
„Charity Hospice UK“ teigė: „Jiems valgymas ir gėrimas dažniausiai reikalauja per daug pastangų. Tokiu atveju gali pasiūlyti vos gurkštelėti skysčio arba suvalgyti mažą kąsnelį, jei jie yra sąmoningi ir gali ryti maistą.
Taip pat galite padėti žmogui, kuriam išsausėjo burna, siūlydami atsigerti per šiaudelį, sudrėkindami burną drėgna kempinėle, įdedami į burną ledo gabalėlių arba patepdami lūpas balzamu.“
Kvėpavimo pokyčiai
Žmonėms, kurie jau stovi ant mirties slenksčio, nereikia tiek daug deguonies. Jų kvėpavimas gali būti paviršutiniškas, jie gali dažnai žiovauti, kad gautų daugiau deguonies.
Kai kurie mirštantieji kvėpuodami gali pradėti skleisti barškėjimą primenantį garsą, nes negali nuryti skysčių, esančių krūtinėje arba gerklėje.
Mieguistumas
Kai kurie žmonės pastebi, kad prieš mirtį miega daug dažniau ir ilgiau. „Hospice UK“ teigė: „Tikėtina, kad jie daugiau laiko praleidžia miegodami ir dažnai būna mieguisti net po miego.
Jie taip pat gali netekti sąmonės ir greitai ją vėl atgauti. Kai kurie žmonės prieš mirtį tam tikrą laiką būna be sąmonės – tai gali trukti trumpai, o kartais net ir kelias dienas.“
Nerimas
Nieko neįprasto, kad prieš mirtį žmonės jaučiasi neramiai. Tai gali lemti cheminis disbalansas smegenyse, tai taip pat gali būti vaistų vartojimo pasekmė.
Nerimas gali pasireikšti kartu su sumišimu, atsirandančiu dėl panirimo į miego būseną. Paskutinėmis akimirkomis prieš mirtį žmonės dažnai tampa daug ramesni.
Odos pakitimai
Labdaros organizacija teigė: „Dėl mirštančio žmogaus kūne vykstančių medžiagų apykaitos pokyčių, jo iškvepiamas oras, oda ir kūno skysčiai gali įgauti savitą kvapą, primenantį nagų lako valiklio kvapą.
Jei žmogus miršta nuo žarnyno ar skrandžio vėžio, šis kvapas būna dar intensyvesnis.“
Mirštančiųjų rankų ir pėdų oda gali pasidaryti mėlynos spalvos, gali pasireikšti odos patinimas. Tai – sulėtėjusios kraujotakos pasekmė. Normalu, kad kraujas kaupiasi arba kreša kūne, dažniausiai stuburo apačioje.
Šlapimo ir išmatų nelaikymas
Paskutinėmis gyvenimo dienomis taip pat gali pradėti atsipalaiduoti šlapimo pūslės ir žarnyno raumenys. Nors tai nėra malonu, tai – visiškai normalu.
Neretai mirštantieji rečiau tuštinasi, nes mažiau valgo, o jų šlapimas įgauna itin tamsią spalvą.
