Daugiau nei dešimtmetį beveik pusės milijono žmonių mitybą ir gyvenimo būdą analizavę mokslininkai nustatė, kad tiems, kurie valgė daugiau itin apdorotų maisto produktų, grėsė didesnė rizika susirgti viršutinio virškinamojo trakto, įskaitant stemplę, vėžiu.
Labiausiai perdirbti produktai
Itin apdorotas maistas (IAM) jau seniai siejamas su nutukimu, dėl kurio padidėja rizika susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais.
Labdaros organizacija „Britų širdies fondas“ į itin perdirbtų maisto produktų sąrašą įtraukia keturis per pusryčius dažniausiai valgomus maisto produktus:
- dešros ir dešrelės;
- pusryčių dribsniai;
- duona;
- vaisių skonio jogurtai.
Nepaisant to, kad šie maisto produktai siejami su žalingu poveikiu sveikatai, juos dažnai galima nusipirkti daug pigiau ir paruošti greičiau bei paprasčiau nei sveikesnį maistą.
Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, nagrinėjantis ryšį tarp IAM ir 34 skirtingų vėžinių susirgimų, rašo express.co.uk.
Buvo atliktas tyrimas
Nors dėl padidėjusios vėžio rizikos dažnai kaltinamas nutukimas, siejamas su dideliu IAM vartojimu, šis naujausias tyrimas įrodo, kad tai gali būti ne vienintelis veiksnys. Bristolio universiteto ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros mokslininkai siekė nustatyti, ar sąsajas tarp IAM vartojimo ir burnos bei gerklės vėžio galima paaiškinti padidėjusiu kūno riebalų kiekiu.
Tyrimo metu buvo analizuojami 14 metų rinkti 450 111 suaugusiųjų mitybos ir gyvenimo būdo duomenys.
Analizės rezultatai parodė, kad 10 proc. didesnis IAM vartojimas yra siejamas su 23 proc. didesne rizika susirgti burnos ir gerklės vėžiu bei 24 proc. didesne stemplės adenokarcinomos rizika.
„Keliuose tyrimuose IAM buvo siejamas su viršsvoriu ir padidėjusiu kūno riebalų kiekiu, – aiškino Fernanda Morales-Bernstein, Bristolio universiteto Wellcome Trust doktorantė ir pagrindinė tyrimo autorė. – Tai logiška, nes šie produktai paprastai yra skanūs, patogūs ir pigūs, todėl skatina vartoti dideles porcijas.“
Pasak mokslininkės, įdomu tai, kad kūno masės indeksas ir liemens bei klubų apimčių santykis negalėjo įtikinamai pagrįsti ryšio tarp IAM vartojimo ir viršutinės virškinamojo trakto dalies vėžio.
Tyrimo autoriai užsiminė, kad su burnos ir gerklės vėžiu susijusią didesnę riziką potencialiai galėtų paaiškinti kiti mechanizmai, pavyzdžiui, IAM sudėtyje esantys priedai, įskaitant emulsiklius ir dirbtinius saldiklius, kurie anksčiau buvo siejami su didesne ligos išsivystymo rizika.
Be to, tyrėjai teigia, kad IAM užterštumas gamybos procese bei pakuotėse taip pat gali padėti paaiškinti ryšį tarp IAM vartojimo ir burnos bei gerklės vėžio.
Vis dėlto autoriai pripažįsta, kad jų tyrimas gali būti šališkas ir kad priežastinis ryšys tarp didesnio IAM suvartojimo ir padidėjusios atsitiktinių mirčių rizikos gali būti mažai tikėtinas.
