Sandros Grafininos, Aivaro Kilkaus ir Evaldo Rusio dingimai tapo vienomis labiausiai aptarinėjamų bylų Lietuvoje. Šios istorijos iki šiol kelia šiurpą ir daugybę klausimų tiek artimiesiems, tiek visuomenei.
Nors praėjo jau ne vieneri metai, vis dar nėra aišku, kas iš tikrųjų nutiko šiems žmonėms – jų paieškos neatskleidė lemtingų detalių, o dingimus iki šiol gaubia gili paslaptis.
Lietuvoje iki šiol nerasti žmonės
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog Lietuvoje vis dar yra paslaptingų dingimų, kurie iki šiol kelia klausimų tiek artimiesiems, tiek tyrėjams. Vienas tokių atvejų – baikerio Aivaro Kilkaus dingimas.
2017 m. spalio 15 d. Vilniuje jis apie 17 val. išvyko motociklu ir daugiau nebegrįžo. Po kelių dienų Varėnos rajone rastas apgadintas motociklas ir šalmas. Tyrėjai svarstė pagrobimo versiją, ieškojo A. Kilkaus miškuose tarp Aukštadvario kartodromo ir Velnio duobės.
Tyrimo metu įtariamuoju buvo laikomas „Vorai MC“ lyderis Laurynas Baltrūnas, jo žmona D. Baltrūnienė ir dar du asmenys, tačiau 2019 m. vasario mėn. jiems įtarimai panaikinti. Iki šiol kūnas nerastas, o dingimo aplinkybės lieka paslaptingos.
Dar vienas plačiai aptartas atvejis – 28-erių Sandros Grafininos, buvusios „Olialia pupytės“ ir multimilijonieriaus žmonos, dingimas. 2018 m. liepos 1 d. ji grįžo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, tačiau tą pačią dieną dingo be žinios.
Ji buvo ieškoma tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Šengeno zonoje. Buvo svarstoma, kad Sandra galėjo dingti savo noru arba būti pagrobta, tačiau pastaroji versija atmesta.
Rugpjūčio 14 d. buvo sulaikytas jos buvęs vyras Nigelas Westas, jam pareikšti įtarimai dėl nužudymo, tačiau 2019 m. lapkritį jie panaikinti. Paieškų metu pasirodė pranešimų, jog S. Grafinina gali būti gyva, bet nė viena versija nepasitvirtino, o jos dingimas iki šiol apgaubtas paslapties.
Taip pat 2021 m. spalio 18 d. be žinios dingo tatuiruočių meistras Evaldas Rusys, gimęs 1990 m. Po draugų vestuvių Klaipėdoje jis namo taip ir nebegrįžo – paskutinį kartą matytas apie vidurnaktį prie viešbučio, vilkintis raudoną kostiumą.
Klaipėdos VPK skelbė, kad 2021 m. spalio 17 d. 00:01 val. jis paliko renginį Naujojo Sodo gatvėje, o viena iš versijų buvo, kad vyras galėjo įkristi į upę ir nuskęsti.
Evaldo paieškai buvo pasitelkti narai, povandeninis dronas, valtis su sonaru, kinologai, savanoriai iš įvairių miestų ir net ekstrasensai. Tačiau, nepaisant visų pastangų, nieko rasti nepavyko. Beveik pusketvirtų metų praėjus, Evaldas vis dar laikomas dingusiu, o jo dingimo aplinkybės lieka neaiškios.
Atskleidė, ar dažnai dingusieji taip ir nebeatsiranda
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su advokatu Gintaru Černiausku, kuris papasakojo apie dingusių žmonių atvejus, dažniausiai daromas klaidas jų paieškose ir situacijas, kai žmonių taip ir nepavyksta surasti.
Pasak jo, nors tokie atvejai nėra labai dažni, jie visuomet būna itin skausmingi, todėl dingimus reikėtų skirstyti į kelias grupes.
„Yra atvejų, kai žmonės dingsta dėl įvykdytų smurtinių nusikaltimų, pavyzdžiui, nužudymo ar pagrobimo. Kartais tokie nusikaltimai baigiasi žmogaus išniekinimu ir galiausiai nužudymu. Būna atvejų, kai dingusiojo kūnas taip ir nebūna surandamas“, – pasakoja pašnekovas.
Anot advokato, kiti dingimų atvejai susiję su jaunomis merginomis, kurios susigundo lengvu uždarbiu užsienyje, tačiau tai pasirodo esą pinklės. Tokiais atvejais jos patenka į žmonių vergovę – iš jų atimami dokumentai, galimybė susisiekti su artimaisiais, o dingimas gali tęstis metus ar net ilgiau.
„Trečiajai kategorijai priklauso žmonės, dažniausiai merginos, kurios išvyksta į užsienį verstis prostitucija. Kad artimieji nesužinotų, kuo jos užsiima, ši informacija slepiama, o neretai net nepranešama apie išvykimą“, – atskleidžia jis.
G. Černiausko teigimu, visos trys minėtos kategorijos susijusios su žmonių dingimu, tačiau kiekvienos pasekmės yra visiškai skirtingos.
Paklaustas, ar pasitaiko atvejų, kai žmonės taip ir neatsiranda, jis paaiškina, kad Lietuvoje yra vedama dingusiųjų statistika, o ne viena dešimtis žmonių lieka dingę ir nerasti. Deja, anot advokato, tokių atvejų išvengti neįmanoma.
Klaidos pradinėse žmogaus paieškose
Žmonių dingimo atvejai dažnai tampa sudėtingais tyrimais, o pirmosios paieškos valandos gali būti lemiamos. Nepakankamas informacijos rinkimas, vėlavimas pranešti apie dingimą ar netinkamas reagavimas gali gerokai apsunkinti suradimą.
Advokatas G. Černiauskas pateikia pavyzdžių, kai tinkamas ir greitas veiksmas padėjo išvengti tragiškų pasekmių.
Pasak jo, ryškiausias tokios sėkmingos paieškos pavyzdys – atvejis Kaune, kai dingo 9-metė mergaitė. Jos paiešką labai palengvino tai, kad tėvai labai greitai pastebėjo jos dingimą ir nedelsdami kreipėsi pagalbos į policiją bei visuomenę.
„Buvo pasitelktos didžiulės pajėgos tiek policijos, tiek visuomenės, buvo sudarytos žmonių grupės, kurie vaikščiojo, ieškojo. Pėdsakai buvo aptikti netrukus ir mergaitė buvo išgelbėta“, – primena jis.
Anot pašnekovo, su žmonių dingimu visą laiką konkuruoja laikas – kuo ilgiau uždelsiama pranešti policijai apie dingusį artimą žmogų ir kreiptis pagalbos, tuo sunkiau jį surasti.
Tačiau jis priduria, kad pasitaiko atvejų, kai net pasigedus žmogaus ir greitai pranešus, ne visada pavyksta nustatyti jo buvimo vietą, surasti ar grąžinti jį artimiesiems.
„Mes turime atvejį, kai mergina buvo pagrobta ir sudeginta automobilyje, bagažinėje. Pati pagalbos sistema negalėjo nustatyti buvimo vietos dėl techninių priežasčių. Ji skambino, prašė pagalbos, tačiau nesugebėjo nustatyti jos būvimo vietos ir suteikti pagalbos.
Yra įvairių atvejų ir problemų, pradedant nuo to, kad ne laiku kreipdavosi, ir baigiant tuo, kad ne visada suveikdavo techninės galimybės, kurios galėtų aptikti žmogų ir perduoti informaciją institucijoms“, – detaliau paaiškina G. Černiauskas.
Advokatas taip pat pažymi, kad teikiant informaciją teisėsaugai yra būtina kuo detaliau apibūdinti dingusį žmogų – požymius, apsirengimą, asmeninius daiktus, kurie galėjo būti su juo kartu, kad būtų galima pagal tai identifikuoti žmogų ir jį surasti.
„Visi šie atvejai yra be galo sudėtingi tyrimui, jeigu pačioje pradžioje nėra galimybės užčiuopti pradinio taško, kur jis paskutinį kartą lankėsi, kokios kameros yra fiksavusios jo buvimo vietą, kad nuo tos vietos būtų galima ieškoti. Šie tyrimai yra sudėtingi ir ne visada sėkmingi“, – sako jis.
Kas nutinka, jeigu žmogus taip ir nebeatsiranda?
Pasak advokato, jei artimieji praneša apie dingusį žmogų, policija visais atvejais pradeda paiešką. Tačiau jeigu paieška neduoda reikiamo rezultato ir dingęs asmuo nesurandamas, vėliau įsijungia teisinis mechanizmas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių.
„Po žmogaus dingimo, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, vadovaujantis civiliniu kodeksu, asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu.
O jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jis išplaukė į atvirą jūrą ir negrįžo, rastas nuskendęs jo laivas, o jis pats nerastas, t. y. įvyko tokios aplinkybės, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo ir apie tą asmenį nėra duomenų šešis mėnesius, jis vėlgi gali būti teismo tvarka paskelbtas mirusiu“, – aiškina G. Černiauskas.
Advokatas pabrėžia, kad kiekvienas dingimo atvejis yra unikalus, o pirmosios valandos po pranešimo yra labai svarbios. Laiku ir tinkamai veikiant, padidėja tikimybė surasti dingusį asmenį, tačiau ne visada įmanoma užtikrinti, kad žmogus bus rastas gyvas.
Tokie atvejai primena, kaip svarbu stebėti artimuosius, nedelsiant pranešti apie dingimą ir neignoruoti pirmųjų įspėjamųjų ženklų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
