Kreipdamasi į redakciją, moteris rašė: „Guliu su vaiku Kauno klinikose nuo spalio 13 dienos. Jį gydė nuo sepsio ir inkstų ar šlapimo takų infekcijos. Jis nevalgė maisto nuo spalio 12 dienos. Jis buvo tokios būklės, kokios žmogus negali valgyti. Klinikose jam įdėjo zondą. Visą maistą, kurį zonduoja, išvemia, išviduriuoja“.
„Dabar jau yra intraveninis maitinimas paskirtas. Iki šiol reikalauju kiekvieno gydytojo, jog ateitų apžiūrėti gastroenterologas. Nėra atliktas joks virškinimo sistemos tyrimas, o jis vis vemia ir viduriuoja“, – rašo moteris.
Pasak jos, beveik ketverių sūnus nori valgyti, pats gali kramyti ir nuryti, tačiau šiuo metu jo skrandis nieko nepriima.
„Prižiūrintys medikai skrandžio nenori tirti, gastroenterologo nežada kviesti. Siūlo įdėti gastrostomą vaikui, kuris valgo, kramto, ryja, tik ne visą maistą priima skrandis. <...>
Atėjo gydytojas ir pasakė, jog netirs niekas jam skrandžio, <...> ir toks dalykas kaip skrandžio vožtuvas neegzistuoja, apie kurį sakau, bei GERL (aut. pastaba – Gastroezofaginio refliukso liga) ligos. Nieko jam niekas netirs“, – pasakojimą tęsia moteris.
Berniuko mama įsitikinusi, kad dėti gastrostomą, kaip ji sako, puikiai valgančiam vaikui, nėra reikalo, o svarbu išsiaiškinti, kodėl maistas jo skrandyje neužsilieka ir yra išvemiamas.
Moteris pasakoja, kad jos sūnus verkia didžiąją laiko dalį, tačiau atėjus slaugėms ir vaikui nurimus, jos netiki mamos žodžiais. Mama neva pati sulaukia grasinimų iš darbuotojų pusės.
„Išleidžiant iš reanimacijos pažadėjo, jog skyriuje taip pat niekas neleis jam verkti. Sesutės niekada neateina, kai vaikas verkia. Kai prašiau ateiti, sakė iškvies man psichiatrą“, – sako ji.
Spalio 22 dienos rytą Kristina rašė, kad ši ligoninėje praleista naktis buvo itin sudėtinga, nes jos sūnui dar labiau pablogėjo.
„Naktis tragiška. Visą naktį vyko vaiko kankinimas ir grasinimai man. Visą naktį bandžiau pakviesti sesutę, gydytoja, kai tik pakviečiu sako, jog trukdau. Jam priepuoliai epilepsijos kartojosi kas 5 minutes nuo 22 valandos. Jo priepuoliai ne specifiniai, tačiau juos gali atpažinti neurologai, neurologinio skyriaus slaugės. Aš esu šoke, kad negaliu gauti pagalbos.<...> Ateina pasiklauso, jog vaikas inkščia dejuoja ir išeina, priepuoliai ištisai, neduoda vaistų nuo priepuolių nesutaria su neurologais, jis negali kentėti priepuolių tiek laiko“, – rašė ji.
Perkėlė į reanimaciją
Pasak mamos, jos sūnui būdingi netipiniai epilepsijos priepuoliai prasidėjo nuo spalio 21 dienos 13 valandos ir vis dažnėjo.
„Visą naktį prašiau vaistų, davė kartą, tačiau po 2 valandų prasidėdavo naujas priepuolis. Nuo savo ligos, nuo kurios gydomas 3 su puse metų, negauna vaistų. Kiekvienas priepuolis yra smegenų ląstelių žūtis, tam yra priepuolis iškart stabdomas diazapamu, kiek reikia tiek kartų. Visą naktį šitaip vaikas dejavo, kviečiau, ant manęs rėkė grasino, jog nebekviesčiau be reikalo.
Jam sakė nedarys jokio skrandžio tyrimo, nors kraujais jau vemia ir viduriuoja vis, ir neurologo nekvies, nors priepuoliai epilepsijos, retos rūšies, kuriuos atpažįsta tik jo neurologai ir neurologinio sesutės. Man sakė neaiškinti, nes aš trukdau jiems dirbti. Dabar sūnų išvežė į reanimaciją, kad nebetrukdyčiau, nors to prašiau visą naktį“, – sako mama.
Situacija buvo itin sudėtinga
Naujienų portalas susisiekė su LSMUL Kauno klinikų, Vaikų ligų klinikos vadovu prof. Rimantu Kėvalu. Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas sako, kad visa situacija yra kur kas sudėtingesnė, o Kauno klinikų personalas išgelbėjo berniuko gyvybę.
Jis pateiktame atsakyme rašė: „3 metų amžiaus berniukas stacionarizuojamas iš Šiaulių nuo šių metų spalio 13 dienos. Iš gyvenimo istorijos žinoma, kad 5 mėnesių amžiuje jam diagnozuotas Sturge-Weber sindromas, epilepsija bei vaikų cerebrinis paralyžius. Sturge-Weberio sindromas yra būklė, turinti įtakos tam tikrų kraujagyslių vystymuisi, nuo pat gimimo sukelianti anomalijas smegenyse, odoje ir akyse. Vartoja vaistus nuo epilepsijos, glaukomos, aspiriną.
Vaikas susirgo spalio 11 dieną, gydėsi namuose, tačiau blogėjant būklei atvyko į LSMUL Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, spalio 13 dieną, kur diagnozuojama sunki bakterinė infekcija – sepsis ir stacionarizuojamas į I-ą vaikų ligų skyrių. Vaiko būklė labai sunki dėl sepsio, kuris nepaisant paskirto gydymo progresuoją į sunkų sepsį, sepsinį šoką su dauginiu organų nepakankamumu.
Vaikas gydomas vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją ir kitų organų nepakankamumo pakaitinę terapiją. Būklę pavyksta stabilizuoti, atjungti nuo gyvybinių organų palaikymo aparatų ir vaikas spalio 21 dieną perkeliamas atgal į I-ą vaikų ligų skyrių tolimesniam gydymui.
Kaip intensyviosios terapijos specialistas galiu pasakyti, kad esant sepsiniam šokui su dauginiu organų nepakankamumu ir dar turint sunkią gretutinę patologiją, literatūros duomenimis gydytojus sėkmė lydi tik apie 5–10 proc. Darnaus komandinio darbo dėka šiandieną vaiko gydymas tęsiamas toliau.
Kaip žmogus, suprantu kokį stresą išgyvena tėvai ir per 30-ies metų darbą teko ne kartą susidurti su įvairiomis bendravimo problemomis, esant stresinėms situacijomis.
Deja, visos klinikos personalo bendravimo patirtis, su minėto paciento mama, yra labai sunki ir kelianti daugybę problemų, netgi nepaisant šiai dienai geros ligos išeities ir stabilios vaiko būklės.
Bendravimo problemos prasidėjo nuo pat pirmos dienos vaikų skubios pagalbos skyriuje, nes mamos nuomone „COVID-19 tyrimui imant tepinėlius iš nosiaryklės bus praduriamos smegenys“, ir tęsiasi iki šios dienos.
Mama nelinkusi bendradarbiauti, turinti labai kategorišką savo nuomonę, neklausanti ir ignoruojanti specialistų rekomendacijas ir girdinti tik save.
Kartais jos elgesys laviruoja ties baudžiamojo kodekso riba, jau nekalbant apie trūkumą elementaraus paprasto, žmogiško elgesio su medicinos personalu.
Galbūt situaciją apsunkina ir motinos „ezoterinis“ išsilavinimas, kuris daugiau yra siejamas su mistiniu, mitologiniu pažinimu, neturinčiu nieko bendro su medicinos mokslu.
Spalio 22 dieną, bendro konsiliumo metu, nuspręsta vaiką iškelti į vaikų intensyviosios terapijos skyrių ne dėl vaiko medicininės būklės sunkumo, o siekiant užtikrinti sklandų vaiko tolimesnį intensyvų gydymą, kas šiuo metu neįmanoma vaikų ligų skyriuje, dėl destrukcinio motinos elgesio.
Turime vilties, kad „ezoterinis“ išsilavinimas gali tapti ir pozityviai racionalaus mąstymo dalimi", – rašoma profesoriaus atsakyme naujienų portalui tv3.lt
O kai ji cia guodziazi kad vaikas istisai dejevo ,tai norejosi pasakyti,brangi mamyte pasiimk vaikeli ant ranku,prisiglausk prie saves,nuramink ji ir pati nurimk.
Nes laiko su kita mama nubegt i lauka kas dvi valandas parukyt po 10min laiko rasdavo...geriai vaika butu mylavus ant ranku.As savo klykencio vaiko savaite laiko is ranku nepaleidau.Ir tiktai medikai padare viska...ir tikrai niekada neduodu jokiu kysių.
Man idomu buvo kur tu dvieju mamuliu vaikai buvo kai jos kas dvi valandas ruke lauke? Lakste lakste kol seseles paskui turejo eit per palatas ir visoms pravest paskaita kqd siaucia covidas ,neikit rukyt su kazkuom ,nesiburiuokite.Kliuvo ir man...bet pasakiau kad nerukau.atsiprase ...mandagiai paaiskino ir isejo...
Kad medikai nevisagaliai kartais,nejautrus,klystantys tai faktas.Taip buna kartais ,ir ne tik medikai. Bet šitoj vietoj tai mamukui ten reikia lb rimtos pagalbos...