Jau 9 metus egzistuoja šiauliečių įmonė „In umbra“, 4 metus ji – šeimos verslas. Irina Ruminienė, anksčiau dirbusi kitose įmonėse vieną dieną sugalvojo pradėti dirbti sau, po kiek laiko prie jos prisijungė ir vyras.
„Kadangi abudu su žmona esame dizaineriai, kažkaip norėjome savo gyvenimą sieti su šia veikla. Jai visad patikdavo kurti užuolaidas, patalynę ir kažką daryti su tekstile, todėl ji prieš 9 metus pradėjo individualią veiklą. Vėliau ir aš vis prisijungdavau prie bendrų projektų. Su žmona verslą kartu kuriame jau 4 metus“, – apie verslo pradžią kalba Antanas.
Nors ir kartu su žmona praleidžia daug laiko, Antanas tikina, kad jų ryšys išlieka stiprus:
„Pykčių ar barnių tikrai nepadaugėjo, nes visada turime kalbėtis apie bendrus projektus, verslo idėjas. Dirbame visą dieną kartu, vėliau grįžtame namo ir vėl būnama kartu, bet verslas netrukdo gerai sutarti“, – teigia jis.
14 metrų siekiančios užuolaidos
Andrius dalinasi, kad per visą savo interjero dizainerio karjerą teko kurti daugybę dalykų – kėdę, baldus, dėlioti ir namų interjerą. Porai tenka bendradarbiauti ir su užsienio architektais, viena iš jų – latvė Zane Tetere-Šulce. Antanas užsimena, kad su ja bendradarbiauti teko jos kurto pastato langus puošiant ilgiausiomis jų kurtomis užuolaidomis.
„Rygoje kabo ilgiausios užuolaidos. Ten pastatyti du gyvenamieji daugiabučiai-dangoraižiai, tai vienų apartamentų hole kabo mūsų kurtos 14 metrų ilgio užuolaidos. Prireikė ir jėgų, ir kelių dienų, kol jas pakabinome. Kadangi užuolaidos buvo iš sunkios medžiagos – lino, joms užkabinti nei kopėčios, nei pastoliai netiko, teko samdyti specialų keltuvą su bokšteliu. Užduotis pasirodė nelengva, bet dabar galime ja didžiuotis. Vaizdas įspūdingas“, – rezultatu džiaugiasi jis.
Vyras pasakoja, kad jų sukaupta patirtis rodo daug įvairių įdomių užsakymų, kurie išlieka giliai atmintyje.
„Mano žmonai vis labai patinka išbandyti naujas idėjas, kurioms reikia įdėti daugiau pastangų, pamąstyti apie įdomesnius sprendimus. Esam lauko kavinėms ir tentus siuvę, ir gigantiškus tekstilinius šviestuvus gaminę. Tokie išskirtiniai užsakymai iš tiesų įsimena“, – pasakoja Antanas.
Tamsoje šviečianti patalynė
Tikriausiai inovatyviausia ir originaliausia poros idėja galima laikyti jų kurtą tamsoje šviečiančią patalynę – anot Antanas, jie beveik pusmetį ieškojo ir „žaidė“ su tamsoje šviečiančiais dažais, kad šie nebūtų kenksmingi žmogui.
„Prieš penkerius metus savo sumanymą pagaliau žmona įgyvendino – dabar siūlome klientams kelias skirtingas patalynės linijas, viena kurių būtent su tamsoje šviečiančiais piešiniais. Norėjome kažkuo išsiskirti. Drabužiuose tikrai anksčiau būdavo ir šviečiančių paveikslėlių,, o štai patalynei šio principo, mūsų žiniomis, niekas tada nebuvo pritaikęs. Ilgiausios buvo specialių dažų paieškos, nes jie turėjo būti nekenksmingi žmogui“, – prisimena Antanas.
Įdomiausia, kad pora tinkamų dažų paiešką išbandė įvairiausiuose Europos miestuose, kai, pasirodo, reikiama parduotuvė buvo prie pat nosies:
„Važiavome po Mažeikius, įvairiausius užsienio miestus, tikrinome, o, pasirodo, jog reikalinga įmonė buvo įsikūrusi vos už 300 metrų nuo mūsų namų!“ – šypsosi pašnekovas.
Nors ir idėja atrodo puiki, Antanas atskleidžia, kad žmonės labai daug ja nesidomi:
„Iš pradžių, kai ją pradėjome gaminti, žmonės jos teiraudavosi ir pirkdavo, bet dabar tenka daugiau nusivilti, nes mažai kas ją tebeperka. Ji labiau patinka jaunimui – dažnai jie ieško inovatyvesnių, įdomesnių sprendimų namams. Tačiau žmonės ieško vis dėlto tokių paprastesnių, solidžiau atrodančių užuolaidų bei patalynės, dažnai su nėriniais, pastelinėmis spalvomis.“
Įsitraukia ir vaikai
Paklausus, ar ir vaikai įsitraukia į verslo veiklą, Antanas pripažįsta, kad jo visą šeimą galima pavadinti esančią „prie meno“. 18-metis sūnus Markas ir 16-metė Mija abu gyvenimą svajoja sieti su menais. Tiesa, gal ir kiek nukryps nuo tėvų profesijos.
„Visa šeima, kaip sakoma, yra „prie meno“. Sūnus tai kompiuterinę grafiką išbando, tai vis kažką kuria, dabar sprendžia, kur stoti – regis, prie reklamos vis dažniau suka. Dukra mokosi mokykloje su sustiprinta menų programa. Ji jau kurį laiką vis kalba apie svajonę tapti drabužių dizainere. Kartais pasižiūriu į tai, ką ji mokosi ir suprantu, kad dalykai, kurių ji mokosi, yra universitetinio lygio. Ją tikriausiai galima pavadinti šeimos dizainere – visada mums drabužius parenka, sukritikuoja, jei kas ne taip“, – šypsosi jis.
Jis sako, kad nors ir su žmona dirba velniškai ilgomis valandomis, jų vaikai į tai žiūri supratingai:
„Vaikams tai tik padėkoti reikia. Mes dirbame, kaip sakau, 168 valandas per savaitę – 24 valandas per parą. Kadangi tai mūsų įmonė, darbo tikrai turime nežmoniškai daug. Kartais net grįžtame namo ir turime sėsti prie kompiuterių, kad sužiūrėtume, ar prekės keliauja tinkamai, ar yra supakuotos, ar išvežtos. O vaikai visa tai supranta.“
„Jie padeda mums ir versle – jei reikia išbandyti naują patalynę, jie visada būna pirmieji, kuriems tenka išbandymas“, – dalinasi vyras.
Lietuviai – klasikos mėgėjai
Pasiteiravome, kokio stiliaus interjero dažniausiai lietuviai nori:
„Lietuviai labai mėgsta klasikinį stilių. Bet dabar kažkaip daugėja to maišyto modernaus klasikinio stiliaus, vis daugiau ir vyresnių žmonių, pavyzdžiui, 50-mečių nori išsiskirti moderniais namais, nes jiems dažnai jau būna pabodęs tas klasikinis interjeras“, – teigia pašnekovas.
Originalaus interjero siekia dažnas lietuvis – anot Antano, dėl šios priežasties Lietuvoje žmonės vis dažniau į namus įsileidžia dizainerius.
„Interjero dizainerių paklausa Lietuvoje per mano darbo metus tikrai pasikeitė. Žmonės dabar dažniau renkasi dizainerį, kad šis padėtų apsispręsti – vis dėlto juk dizaineris yra profesionalas ir žino, kaip kūrybiškai ir originaliai sukurti interjerą. Gyvenimo tempas greitas, žmonės ir taip darbuose prasmenga, tad namuose nori daugiau laiko leisti kartu, nebe atskirose patalpose.“
Paklausėme, ką vyras labiausiai norėtų sukurti per savo karjerą: „Svajočiau tikrai sukurti bažnyčios interjerą. Ten tiek daug visko reikėtų apsvarstyti, sudėlioti – sakraliniai ženklai, skulptūrėlės, nekalbu dar apie sunkumą ir erdvės puošnumą. Tai tikras iššūkis dizaineriui.“
