Naujienų portalui tv3.lt Laura sutiko papasakoti, kaip šiuo metu jaučiasi jos sesuo, ką sako gydytojai, koks gydymas taikomas ir kas laukia toliau, nors čia dar daug nežinomybės.
Sesuo turi tik vieną prašymą – kadangi gydymas nekompensuojamas, bet veiksmingas, jį reikia tęsti, todėl ji prašo prisidėti kiekvieno, kuris gali tai padaryti. O dabar itin svarbu surinkti lėšas ir operacijai, kuri kol kas – vienintelė jų viltis.
Vos atvykus į Indiją teko skubėti į ligoninę
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Indrei gimdos kaklelio vėžys pirmą kartą diagnozuotas prieš maždaug dvejus metus. Vienintelis jį išdavęs simptomas buvo pakraujavimai.
Tačiau liga ne tik atsinaujino, bet ir ėmė plisti, o gydymo galimybės Norvegijoje išsisėmė. Dėl to seserys ir patraukė į Indiją, Naująjį Delį.
Prisimindama pirmąją dieną, kai tik atvyko į šalį, Laura sako, kad viskas pasikeitė akimirksniu – pirminis planas buvo susitikti su keliais gydytojais, taip suteikiant galimybę pasirinkti, kur nori gydytis. Tačiau likimas pridėjo savo ranką.
„Viskas susidėliojo automatiškai. Kodėl? Mes atskridome, o sesuo Indrė buvo su labai dideliais pilvo skausmais. Gavosi taip, kad iš oro uosto atvykome į viešbutį labai trumpam – valandėlę pasnausti – ir staigiai buvome išvežtos į ligoninę. Čia buvo atlikti tyrimai.
Kaip dabar atsimenu: atbėga didelė gydytojų komanda ir sako – „stop, jokio maisto, jokių gėrimų Indrei negalima“, nes jie pamatė, kad pilve ir žarnos susisukusios, ir yra ne vienas auglys. Norvegijoje tai nebuvo pamatyta“, – pasakojo sesuo.
Indrė jau pirmąją dieną buvo skubiai išgabenta į operacinę – čia jai įstatyta stoma, su kuria gyvena iki pat šiandien. Greita reakcija ir žaibiškai priimtas sprendimas pasiteisino su kaupu:
„Jai susitvarkė pilvas, jau kitą dieną po operacijos jis „išsileido“, nes ji atskrido su maždaug aštunto nėštumo mėnesio dydžio pilvu ir skausmai buvo tragiški. Po operacijos skausmai sumažėjo, tiesa, prasidėjo valgymo problemos – labai reikėjo žiūrėti maistą, laikytis skystos dietos.“
Pasikeitė ir dar vienas planas – anksčiau sesuo pasakojo, kad buvo svarstyta taikyti imunoterapiją dendritinėmis ląstelėmis, tačiau Indrę gydantis gydytojas, vos jam apie tai užsiminus, pasakė griežtą „ne“ – jos atveju tai nepadėtų.
Pradėjus ketvirtąją chemoterapiją – sunkiausias momentas
I. Jekabsonei buvo taikomas gydymas chemoterapija. Sėkmingai praeiti trys kursai, o atlikus tyrimus, šie suteikė daug vilties – gydymas davė geresnius rezultatus nei tikėtasi.
„Kai buvo atliktos trys chemoterapijos, aš jau buvau praradusi viltį, nes žiūrint į Indrę matėsi, kad ji išvargusi, silpna. Jeigu visada tikėjau, kad einame geru keliu, kad gydymas padeda, tuo laikotarpiu tikrai buvau sudvejojusi, nes kelios naktys buvo labai sunkios.
Bet atlikus PET (pozitronų emisijos tomografijos) tyrimą, rezultatai buvo stulbinantys – 70 proc. ligos yra pasitraukę. Net visa mūsų gydytojų komanda sakė, kad nesitikėjo tokių gerų rezultatų“, – džiugiomis žiniomis dalijosi pašnekovė.
Tačiau vos spėjus pasidžiaugti gydymo sėkmingumu, prasidėjo dar vienas košmaras. Pradėjus ketvirtą chemoterapijos kursą, kurį gydytojai ir taip atidėjo dėl prastos Indrės savijautos ir dėl patiriamo streso kankinančios nemigos, ištiko blogiausias scenarijus.
„Mus ištiko sunkiausias momentas, koks tik gali būti – pradėjus leisti ketvirtą chemiją, mano sesei buvo labai blogai. Ji buvo praktiškai be sąmonės beveik dvi paras. Jos širdis pradėjo negaluoti – širdies ritmas šovė iki 190 ir tada krito iki 20, ji buvo skubiai išvežta į intensyvios terapijos skyrių ir ten praleido parą.
Ačiū Dievui, ištyrus širdį paaiškėjo, kad viskas gerai, sesė sugrįžo į save. Ji dar nemažai kliedėjo, bet jau po paros visiškai sugrįžo. Žmonės ją jau laidojo, o ji tiek atsigavo, kad mes netgi sugrįžome į viešbutį. Aišku, ji silpna, jai skauda, ji daug miega, bet vis tiek Indrė iš kūnelio atvirto vėl į žmogų, kuris kalba ir valgo“, – dalijosi Indrės sesuo.
Indrės būklė buvo tokia sunki, kad ji paniro į komą, medikai davė labai mažus šansus, kad ji atsibus. Bet Indrė – tikra kovotoja, įrodžiusi, kad nepasiduos ligai.
Vis tik dabar šeima susidūrė su dar vienu iššūkiu – stipriai pablogėjo jos plaučių funkcija, gydytojai mato, kad kažkas negerai. Nors tai ir ne metastazės, bet dėl to Indrė gali kvėpuoti tik su aparato pagalba.
Laura, net susidūrusi su tokiais sunkumais, nenuleido rankų – jai pavyko rasti gydytoją, vieną geriausių krūtinės ląstos ir plaučių chirurgų, kuris sutiko rizikuoti ir operuoti Indrę.
„Bet mūsų jėgos ir lėšos senka. Po tokio ilgo kelio, visų procedūrų ir prikėlimo iš komos, ši operacija kainuoja dar papildomus 30 tūkst. eurų, ir ji reikalinga kuo skubiau“, – pranešė sesuo.
Dėl to ji kreipiasi į visus neabejingus žmones pagalbos – tai jų vilties spindulys, tačiau finansinė našta tapo per sunki. Laura sako, kad kiekvienas euras, kiekviena malda ir net kiekviena mintis sustiprina ir padeda kovoti toliau.
Net sunkiausiomis dienomis nepraranda pozityvumo
Dabar Indrė, iškentusi neįsivaizduojamus sunkumus, yra visiškai sąmoninga, judina rankas ir kojas, net geba bendrauti rašydama, tik nebegali vieno – kvėpuoti be aparato.
Vis tik nors Indrė kai kuriomis dienomis visai neturi jėgų, kitomis jų atsiranda kiek daugiau, ji nepraranda svarbiausio – pozityvo, kad viskas bus gerai.
„Ji jėgų kovoti turi beprotiškai daug, nes du maži vaikai namuose laukia. Nežinau iš kur ji semiasi stiprybės. Iš psichologinės pusės mes abi stiprios, motyvuojame viena kitą, bet fizinės jėgos nesuprantu, iš kur ji turi. Kiekvieną dieną matau jos skausmą, bet ji išgeria vaistų ir toliau nepasiduoda.“
Laurai ilgam įstrigo ir pokalbis su ligoninėje sutikta inde, kuri pasveiko nuo vėžio. Moteris tąkart jai išdavė vieną paslaptį: neleido sau ilsėtis, dėjo visas pastangas, kad liga atsitrauktų.
„Aš irgi neleidžiu sesei ilsėtis. Būna, kad ji manęs prašo kažką paduoti, bet jeigu matau, kad ji jaučiasi geriau, sakau – nueik ir pasiimk. Labai lengva yra atsigulti į lovą ir nieko nedaryti. Jeigu galime, tikrai skatiname viską daryti pačiai.
Žinoma, kai būna, kad tikrai labai blogai, pavyzdžiui, po chemoterapijų, darau viską nuo A iki Z. Bet jeigu ji turi jėgų, viską daro pati. Mes kiekvieną dieną stengiamės. Kad ir kaip būtų sunku – stengiamės“, – pasakojo L. Kubilinskaitė.
Kiekvieną dieną Indrė atranda motyvacijos nepasiduoti. Net kai sunku, ji prisimena, kaip jautėsi vos atvykus į Indiją, ir supranta, koks kelias jau nueitas, nors ir nežinia, kiek jis dar truks.
Visų prašo pagalbos
Gydymas Indijoje kainuoja, tačiau tai – paskutinė viltis, nes kitose šalyse gydymo galimybės išsisėmė.
Kiek gali, už viską šeima moka iš savo kišenės (vienas chemoterapijos kursas kainuoja apie 3 tūkst. eurų), pasitaiko skubių atvejų, kai reikia, kad ir vidury nakties, važiuoti į ligoninę – tokių jau buvo ne vienas. O viena naktis ligoninėje – papildomi 1,5 tūkst. eurų.
„Dažniausiai tai nutinka sekmadieniais – mes jau bijome sekmadienių. Jeigu atlaikome sekmadienį, galime atsipūsti. Sekmadieniai mums kaip užkeikti – kaip sekmadienis, taip su greitąja važiuojame į ligoninę“, – pasakojo Laura ir pridūrė, kad kiekvienas euras – be galo svarbus.
O dabar svarbiausias šeimos tikslas – surinkti reikalingą sumą Indrės operacijai.
Norintys prisidėti prie gydymo išlaidų, gali tai padaryti žemiau nurodytais rekvizitais, pervedant norimą sumą į Indrės ir Lauros mamos sąskaitą:
Sąskaitos nr.: LT677300010194652727;
Gavėjas: Snieguolė Kubilinskienė;
Paskirtis: Parama Indrės gydymui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
