Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.
Buvo atliktas eksperimentas: pomidorai pasėti į inspektą vasarą, birželio 6-ąją, o rugpjūčio pradžioje sulaukta visaverčių vaisių. Vegetacijos periodas sutrumpėjo beveik perpus! Nieko nepaprasto. Augalai subręsta tada, kai sukaupia pakankamai saulės energijos. Kuo šilčiau, tuo greičiau jie vystosi, o kuo šviesiau – tuo produktyvesnė fotosintezė. Viską Žemėje lemia saulė!
Taigi nėra prasmės pomidorų sėti sausio mėnesį ir netgi vasarį – dienos labai trumpos, saulė išlenda retai. Augalai kankinasi, ištįsta, sumenksta. Bet ir per daug nuvėlinti nederėtų. Optimalus sėjos laikas – kai pakanka šviesos. Jei tiksliai žinote, kad pavasaris bus saulėtas, sėkite anksčiau. Bet ar įmanoma tai nuspėti? Yra tik viena galimybė būti nepriklausomiems nuo saulės – įrengti dirbtinį apšvietimą. Įjungti jį ypač svarbu apsiniaukusiomis dienomis ir vakarais. Jei lempas laikysite įjungtas 14 valandų per parą, žiedinius pumpurus pomidorai sukraus po 4–5 savaičių. O jei dirbtinė šviesa degs visą parą, šis laikas sutrumpės iki 2–3 savaičių.
Sodinimas
Prieš sodinant sėklas reikia išsiaiškinti, ar jos daigios. Paruoškite 5 proc. druskos tirpalo ir suberkite į jį sėklas. Po 1,5–2 min. visos daigiosios nuskęs. Tų, kurios plaukioja druskos tirpalo paviršiuje, sėti neverta.
Dažnai siūloma sėklas bent savaitę grūdinti – dieną sudrėkintas laikyti kambario temperatūroje, o nakčiai padėti į šaldytuvą. Tačiau to daryti neverta: juk sėsite kambario temperatūroje, o vėliau daigus išnešite į šiltnamį, tad grūdinimas praras prasmę. Kas kita, jei sėklas sėsite tiesiai į gruntą. Geriausias pagalbininkas – fosforas. Jis labiausiai „grūdina“ sėklas. Paruoškite 20 proc. paprasto superfosfato arba 7 proc. dvigubojo superfosfato tirpalo ir 6 val. jame mirkykite sėklas. Vėliau jas perplaukite tekančiu vandeniu.
Jei turite savo pomidorų sėklų ir jas laikote hermetiškoje pakuotėje (suvyniotas į foliją ar uždarytas stiklainiuose), jos bus daigios iki 11 metų. Nehermetiškai saugomos sėklos yra daigios 3–5 metus. Stambiavaisių pomidorų sėklos stambesnės, o smulkiavaisių – smulkesnės.
Dar vienas sėklų apdorojimo prieš sėją būdas – džiovinimas. Jos keletą kartų sudrėkinamos ir išdžiovinamos, neleidžiant sudygti. Taip sėklos „energetiškai įsisiūbuoja“. Daigumas nuo to nesikeičia, bet gemalai sustiprėja ir paspartėja jų vystymasis.
Dažniausios klaidos
Daugumą klaidų daržininkai padaro iš įsitikinimo „kuo daugiau, tuo geriau“. Visų pirma tai pasakytina apie substratą. Daigams jį stengiamasi paruošti kuo riebesnį: žemė imama iš mėšlu tręštų lysvių, komposto dėžių. Tai klaida! Viršutiniame sluoksnyje gausu infekcijos šaltinių, o daigeliai labai jautrūs, ypač netyčia perlaisčius. Be to, dėl azoto pertekliaus pomidorai labai ištįsta ir susilpnėja. Dar vienas taškas pernelyg derlingos žemės nenaudai – ji greitai pasidengia pelėsiu.
Antra – tręšimas. Gana dažnai gruntas pertręšiamas, daigai persisotina. Tai gali turėti sunkių padarinių. Truputį per mažai paliejai – ir druskų koncentracija mažame inde viršija bet kokias padorumo ribas. Šaknys negali siurbti vandens, ir daigai žūva. Svarbu ir neperlaistyti – tuoj pradės pūti šaknys. Taigi daigų negalima pertręšti ir auginti pernelyg derlingoje dirvoje.
Substrato paruošimas
Daigams ruoškite tokį mišinį: 1 dalis durpių, 1 dalis velėninės žemės, 3 dalys puvinio (komposto) ir 0,5 dalies upės smėlio. Kibirą šio mišinio pagerinkite stikline medžio pelenų ir valgomuoju šaukštu superfosfato – jis labai svarbus daigams. Smėlis būtinas. Jis pagerina ne tik mišinio purumą ir drenažą, bet ir šiluminę varžą, o silicis – viena iš pagrindinių augalo statybinių medžiagų. Nerekomenduojama į mišinį dėti šviežių pjuvenų – daigams jos gali turėti neigiamą poveikį.
Beriame sėklas
Sėklas reikia sėti į suslėgtas vageles. Optimalus gylis – 1 cm. Pasėjus giliau, dauguma daigų augs lėčiau. Pasėjus sekliau, djiems bus sunku išsilaisvinti iš apvalkalų.
Nederėtų taupant laiką sėklų sėti bet kaip. Berkite po vieną kas 2–3 cm – daigams reikia erdvės. Tankus „šepetėlis“ susidaro, kai trūksta šviesos ir užsilaiko drėgmė. Tokie daigai ištįsta ir dažnai žūva.
Optimali pomidorų dygimo temperatūra – 25–27 °C. Iš pradžių daigyklas geriau padėti aukštai, kur šilčiau – šviesos kol kas nereikia. Žaluma pasirodo po 5–7 dienų. Dabar, kad neištįstų, daigams reikia ryškios šviesos ir žemesnės (15–22 °C) temperatūros. Kaip tik tokios sąlygos yra ant palangės arba šildomame įstiklintame balkone, po šviestuvais.
Parengė agronomė Violeta Tamulaitienė
