Naujienų portalui „Rinkos aikštė“ meteorologas Gytis Valaika sakė, kad šią vasara buvo labai mažai šilumos, o spėti, kokie orai laukia likusios vasaros dalį – sudėtinga.
„Kol kas apie visą vasarą kalbėti dar anksti, – portalui pasakojo G. Valaika. – Tačiau pirmų dviejų vasaros mėnesių oro temperatūra atitiko 1991–2020 m. vidurkį.
Vis dėlto tai yra kol kas vėsiausia vasara per 8 metus (dar vėsiau buvo 2017 m.). Be to, kritulių iškrito labai daug. Vidutiniškai Lietuvoje – 223 mm (t. y. pusantro karto daugiau nei vidutiniškai). Toks kritulių kiekis – beveik didžiausias per visą stebėjimų istoriją, – sako pašnekovas. – Drėgniau buvo tik 2007 m. birželį–liepą, kai sulaukėme 251 mm kritulių.
Na, o Saulės spindėjimo trukmė per du mėnesius (452,7 val.) buvo trumpiausia per visą XXI amžių, – pribloškia G. Valaika. – Labai panašios reikšmės paskutinį kartą buvo išmatuotos tik 2000-ųjų (454,4 val.), 2004-ųjų (469,4 val.) ir 2017 metų (472,3 val.) birželį–liepą. Paskutinį kartą dar mažiau nei šiemet Saulė švietė tik 1984 m. birželį–liepą (429,1 val.).
Taigi, kol kas ši vasara vėsiausia per pastaruosius 8 metus, drėgniausia per pastaruosius 18 metų ir mažiausiai saulėta per pastaruosius 41-ius metus.“
Pastebėjus tai – kreipkitės į specialistus
Ne paslaptis, kad Lietuvoje ir taip gyventojai negauna pakankamai saulės, kuri ypač reikalinga vitamino D gamybai organizme. Trūkstant šio vitamino gali pasireikšti sunki psichologinė būklė – depresija.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie šią ligą pasakojo medicinos diagnostikos centro „Affidea“ gydytoja psichiatrė Brigita Domarkaitė. Depresija, anot psichiatrės, priskiriama nuotaikos sutrikimams ir dažniausiai pasireiškia:
- liūdesiu;
- bloga nuotaika;
- energijos trūkumu;
- prarastu gyvenimo džiaugsmu;
- sutrikusiu miegu;
- sumažėjusiu apetitu;
- savivertės ir pasitikėjimo savimi nuosmukiu;
- kaltės, beviltiškumo jausmu ir kt. simptomais.
„Kai depresija <...> pasireiškia tarsi netipiniais „veidais“ – libido, apetito, miego sutrikimais ar fiziniais skausmais ir kitais nemaloniais fiziniais pojūčiais, pacientai neretai ieško problemų priežasties pas įvairių sričių gydytojus.
Ir tik tada, kai buvo atmesta bet kokia kita galima fiziologinė liga, jie kreipiasi į psichiatrus“, – pastebėjimais tąkart dalijosi medikė.
Nerimo ir nuotaikos sutrikimai taip pat gali padidinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir netgi paskatinti savižudiškas mintis ar elgseną.
Svarbu nebijoti konsultuotis su psichiatrais
Kaip anksčiau teigė B. Domarkaitė, jei kamuoja nuolatinis nerimas ar prislėgta nuotaika, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su psichiatru.
„Iš klinikinės patirties pastebiu, jog kai simptomatika yra įsisenėjusi – tęsiasi ilgą laiką ir vis intensyvėja, – ją ir koreguoti tampa sudėtingiau“, – sakė gydytoja.
Vis tik gydytoja Brigita džiaugiasi, kad psichikos sveikatos ligoms būdinga stigma silpnėja ir nebėra tokia gaji, kaip prieš 5-10 metų.
„Jauni žmonės žymiai drąsiau kreipiasi pagalbos, yra labiau linkę analizuoti ir suprasti, kas su jais vyksta.
Rečiau ir sunkiau pas psichiatrus kreipiasi vyresni žmonės – atrodo, kad stigma jiems vis dar labai reikšminga.
Pastebiu ir tai, kad pacientai lengviau ateina konsultuotis po to, kai juos paskatina šeimos gydytojai“, – savo patirtimi dalijosi medikė.
„Skatinu žmones nebijoti psichiatrams užduoti klausimų apie tai, kas jus neramina. Svarbu pasidalinti bet kokiomis susirūpinimą, nerimą keliančiomis mintimis – tiek apie gydymą, tiek apie save.
Natūralu, kad yra sunku atvirauti, išreikšti savo vidinį skausmą, mintis, patirtis. Tačiau paskirti tinkamus medikamentus nėra vienintelė mūsų – gydytojų psichiatrų – užduotis. Mes taip pat padedame žmogui atsiverti, pačiam daugiau suprasti apie save“, – teigė B. Domarkaitė.
Gydytoja taip pat pridūrė, kad ne visais atvejais, kai pacientai patiria depresijos simptomus, reikalingas medikamentinis gydymas.
„Dažnai gali padėti psichoterapija, kuri leidžia geriau pažinti ir suprasti save, ugdyti savirefleksiją, išmokti atpažinti bei įvardinti savo jausmus, emocijas.
Tačiau jei simptomai yra itin intensyvūs ir neigiamai veikia asmeninį, socialinį ar profesinį gyvenimą, medikamentai gali labai padėti, ir nereikėtų jų bijoti“, – teigė gydytoja.
Naudingos įvairios savipagalbos priemonės
B. Domarkaitė taip pat pabrėžė, kad yra daug savipagalbos priemonių, kurios gali palengvinti depresijos simptomus.
„Svarbu reguliariai sportuoti, laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, vengti psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio ir narkotikų, vartojimo.
Rekomenduoju atlikti mikroelementų kraujo tyrimus ir, jei nustatoma trūkumų, vartoti reikiamus preparatus.
Taip pat būtina išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio režimą bei pakankamai išsimiegoti. Miego kokybei pagerinti visada patariu laikytis miego higienos principų“, – sakė gydytoja.
Be to, psichiatrė rekomendavo praktikuoti meditaciją ar jogą, jei žmogus jaučia, kad šios veiklos padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Depresijos simptomus gali reikšmingai palengvinti ir sąmoningumo („mindfulness“) praktikos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
