Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Liudvikas Kervys teigia, kad net 7 iš 10 žmonių Lietuvoje skundžiasi įvairiomis plokščiapėdystės formomis, o išilginė plokščiapėdystė nustatoma 30 proc. žmonių. Nors ši pėdos deformacija jokio diskomforto iš pradžių nesukelia, ilgainiui gali lemti kitas sveikatos problemas.
Didelę reikšmę turi avalynė
Iš visų pėdos deformacijų plokščiapėdystė – viena dažniausių patologijų. Nors ši liga gali būti ir įgimta, suaugę žmonės plokščiapėdystę dažniau įgyja. Ortopedas-traumatologas L. Kervys tikina, kad ligos atsiradimui įtakos turi keletas pagrindinių veiksnių: įvairios traumos, antsvoris, stovimas darbas, paveldimumas, ligos (reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, insultas) bei jų gydymui vartojami vaistai.
Itin didelę reikšmę ligos atsiradimui turi ir netinkama avalynė: per maži ar per dideli, lygiapadžiai batai, aukštakulniai per aukštu kulnu. Dėl to plokščiapėdystė vadinama civilizacijos liga – žmonės dažniausiai vaikšto dėvėdami nepatogų apavą, o namuose renkasi lygiu paviršiumi vaikščioti basi.
Atpažinti ligą nesunku
Plokščiapėdystė susiformuoja tada, kai pėdos sąnarius fiksuojantys raiščiai išlaisvėja, susilpnėja raumenų tonusas, todėl suplokštėja pėdos skliautai. „Stovinčio žmogaus sveika pėda iš šono yra pakilusi nuo žemės, išgaubta. Šis išgaubimas vadinamas pėdos skliautu. Normaliai jis yra pakilęs ir matomas plika akimi. Tokia skliautinė sandara būtina, nes pėda veikia tarsi spyruoklė, kuri einant amortizuoja, sušvelnina kūnui tenkančias jėgas. Plokščioje pėdoje ši funkcija yra sutrikusi, pranyksta vidinis skliautas ir į žemę remiamasi visu padu“, – plokščiapėdystės žalą kūnui aiškina L. Kervys.
Anot gydytojo, pradinėse ligos stadijose pastebimas tik pėdos skliauto išnykimas, į kurį pacientai patys dėmesio gali ir neatkreipti – dauguma žmonių, turinčių plokščias pėdas, nepatiria skausmo ar kitų simptomų. Ortopedas-traumatologas tikina, kad paprastai pasitikrinti, ar pėdos skliautas yra išnykęs, galima ir namuose.
„Sudrėkinus pėdą vandeniu ir atsistojus ant popieriaus lapo, normalaus pėdos skliauto atveju matysite nenutrūkstamą išorinį pėdos kontūrą, kuris yra beveik lygus, o vidinis – su lanksčiu linkiu. Plokščiapėdystės atveju vidinėje pėdos pusėje kontūras yra lygus, be linkio“, – paaiškina specialistas.
Uždelsus gresia nemalonūs skausmai
Pasak L. Kervio, tik ligai pažengus gali atsirasti kiti jos simptomai – skausmai ar tinimas pėdoje, kai pertempiami raiščiai ir sausgyslės: „Raumenys, bandydami gelbėti šią situaciją, pervargsta. Dėl to kenčia pėdos, kulkšnys, jaučiamas nuovargis ir skausmas blauzdose, ypač priekyje ir keliuose. Kuo ilgiau pacientai delsia kreiptis į gydytoją, tuo labiau progresuoja ligos simptomai.“
Nors nemažai pacientų šią pėdos deformaciją laiko nereikšminga, L. Kervys pataria neleisti ligai įsisenėti. Jei pėdos padėtis ilgą laiką yra neteisinga, keičiasi kūno laikysena, kuri tampa ydinga. „Dėl silpnų pėdos formą palaikančių raumenų gali atsirasti blauzdų, kelių sąnarių, klubų skausmų, atsiranda greitas nuovargis pėdose, blauzdose. Ligai progresuojant, jos simptomai blogina gyvenimo kokybę – apribojama galimybė laisvai ir be skausmo judėti“, – galimus ligos padarinius vardija medikas.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Pradinėse ligos stadijose rekomenduojama koreguoti svorį, atsisakyti nepatogios avalynės, į batus įsidėti specialius vidpadžius, palaikančius pėdos skliautą. Dažnai paskiriama mankšta ir reabilitacinis gydymas.
„Jeigu pėdos deformacija pakankamai didelė, taikomas operacinis gydymas. Kai kurios operacijos, ypač ankstyvose ligos formose, gali būti atliekamos dienos chirurgijos skyriuose. Tai minimaliai invazinės operacijos, kai į šokikaulio-kulnakaulio sąnarį implantuojamas specialus implantas. Jis atstato natūralią pėdos anatomiją, svorio pasiskirstymą. Toliau pažengusios ligos atveju reikalingos sudėtingos sausgyslių ir kaulus koreguojančios operacijos, naudojant įvairius ortopedinius implantus“, – teigia gydytojas.
Pataria treniruoti raumenis
Siekiant išvengti plokščiapėdystės, gydytojas pataria treniruoti pėdų raumenis, o basiems vaikščioti tik tam tikrais paviršiais: „Nelygūs, šiurkštūs paviršiai – žemė, akmenys, smėlis, žolė – masažuoja, treniruoja raumenis ir raiščius. Išvengti pėdos deformacijos padės ir normalus kūno svorio palaikymas, teisingas avalynės pritaikymas, pėdų masažas bei pėdos sausgyslių ir raumenų mankšta.“
Vis dėlto, pastebėjus pirmuosius pėdos deformacijos požymius, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu-traumatologu. Jis išklausys nusiskundimus, apžiūrės ir apčiuops pėdą, įvertins skausmingus taškus. „Apžiūros metu įvertinama Achilo ir kitų sausgyslių funkcija, atliekami specialūs testai. Paskiriamas radiologinis ištyrimas, o jei yra indikacijų, rekomenduojamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas“, – ligos nustatymo procedūrą apibūdina L. Kervys.
