Pagal atliktas apklausas, 60–80 proc. pasaulio populiacijos žmonių yra patyrę nugaros skausmo pasireiškimo atvejų. Tačiau kas nutinka, kad tiek senjorai, tiek jauni, darbingo amžiaus žmonės staiga pajaučia apatinės nugaros dalies skausmus?
Kokios priežastys tai lemia ir kas galėtų padėti panaikinti šiuos nemalonius skausmus?
„Nugaros skausmas – tai skausmas, juntamas apatinėje arba viršutinėje nugaros dalyje. ANS yra simptominė ir ribojanti žmogaus aktyvumą būklė, kuriai būdingas skausmas, raumenų įtampa, sustingimas.
Skausmas lokalizuojasi tarp menčių apatinio kampo ir sėdmenų viršutinės dalies, su ar be plintančio skausmo į apatines galūnes. Tai labai dažnai vyresniame amžiuje pasitaikanti problema, nes senstant vyksta degeneraciniai stuburo pakitimai, senjorai kenčia nuo osteoporozės – kaulų tankio mažėjimo, sarkopenijos – amžiaus sukelto raumenų masės ir jėgos sumažėjimo, artrito ir kitų stuburo sveikatą lemiančių ligų bei būklių.
Prastėja fizinio pajėgumo komponentai, tokie kaip pusiausvyra, koordinacija, raumenų ištvermė. Viso to pasekmė – dažnėja griuvimai, kurie daro įtaką nugaros, riešų, klubų traumoms“, – pasakoja Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, trenerė Simona Skorupskienė.
Problema, plintanti ir tarp jaunimo
Kaip teigia sveikatos specialistė, nors nugaros skausmus dažniau kenčia suaugę ir pagyvenę asmenys, tačiau jie sparčiai plinta ir tarp vaikų bei jaunimo.
„Jei paanalizuotumėme jų dabartinę gyvenseną, nebūtų sunku suprasti, kodėl. Dėl mažo fizinio aktyvumo, ilgo buvimo sėdimoje padėtyje, nuolatinio naudojimosi išmaniaisiais telefonais mokiniai susiduria su netaisyklingos laikysenos formavimusi, kas ir sukelia nugaros skausmus.
Jauni žmonės turi puikias galimybes džiaugtis energingu, stipriu, senatvinio proceso nepaveiktu kūnu, tačiau jie savomis rankomis jį „suluošina“. Dirbdama su jaunimu matau, kad jiems trūksta atkaklumo, valios, juos nuolat reikia motyvuoti, liaupsinti, kad tęstų veiklą. Jie linkę greitai pasiduoti, nenori įdėti pastangų.
Priešingai nei senjorai – jie iš paskutinių sveikatos ir energijos likučių bando išlikti aktyvūs, stengiasi mankštintis, nes supranta, kokią reikšmę tai turi jų nepriklausomam, savarankiško gyvenimo palaikymui“, – pastebi S. Skorupskienė.
Priežastys, sukeliančios nugaros skausmus
Jos teigimu, žmogaus veikla, kuri reikalauja ilgo sėdėjimo, sunkių daiktų kėlimo, lenkimosi į priekį, liemens sukimo, pasikartojančių judesių, ar juntama ilgai trunkanti vibracija gali būti nugaros skausmą sukeliantys veiksniai. Tiesa, rūkymas taip pat yra vienas iš rizikos faktorių nugaros skausmo atsiradimui, nes jis neigiamai veikia kaulų mineralizaciją.
„Rūkymas taip pat sumažina stuburo slankstelių aprūpinimą krauju. Kuomet slankstelio kūnas ir tarpslanksteliniai diskai gauna blogesnį kraujo pritekėjimą, sumažinamas deguonies ir maisto medžiagų lygis atitekančiame kraujyje, kas gali sukelti sumažėjusį atsparumą mechaniniams krūviams, o tai – sukelti nugaros skausmą.
Nugaros skausmo atsiradimo priežastys gali būti įvairios: traumos, infekcijos, motorinės raidos sutrikimai, degeneracinės ligos, augliai, ideopatinės, uždegiminės artropatijos, metabolinės ir sisteminės ligos“, – informuoja S. Skorupskienė ir priduria, jog išvengti jų padeda taisyklingos laikysenos formavimas, masažas, tinkama mityba, sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas, tinkamos miego, daiktų kėlimo padėtys ir kita pritaikyta kasdienė ir darbinė veikla bei judesiai, kurie nedaro žalos skeleto-raumenų sistemai.
Nugaros skausmo ignoravimas, pasak sveikatos specialistės, gali sukelti tokias stuburo ligas kaip stuburo išvarža, osteochondrozė, liumbalinė stenozė.
„Taip pat bendras nugaros skausmas sukelia darbingumo sumažėjimą, depresiją, antsvorį, nes kenčiant nugaros skausmus žmonės dažnausiai dar labiau sumažina fizinį aktyvuma, klaidingai galvodami, kad pasyvumas sumažina skausmą“, – teigia S. Skorupskienė.
Fizinio aktyvumo įtaka
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, nugaros skausmas yra pagrindinis skeleto raumenų sistemos sutrikimas, kuris dažnai susijęs su skersinio pilvo raumens neuroraumenine disfunkcija ir stuburo nestabilumu, paveikiantis žmonių kasdienį gyvenimą.
Judesių valdymo pratimai, kitaip vadinami specifiniai stuburo stabilizavimo pratimai, pradėti laikyti vienu iš ANS gydymo metodų.
Tyrimai rodo, kad pratimų programos gali apsaugoti, gydyti ir padėti palaikyti geresnę sveikatos būklę asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmus. Stabilumo pratimai palaiko stuburo stabilizacinę funkciją, kadangi jie atstato stuburo slankstelius į tinkamą padėtį, kuri nuo daugybės žalingų judesių ir kasdienės veiklos būna pakitusi.
„Siekiant stabilizuoti stuburą, reikalinga harmoninga visų liemens raumenų veiklos koordinacija. Reguliuojant globalių ir lokalių raumenų koordinaciją palaikomas stuburo stabilumas.
Į globalius ir lokalius anatomiškai yra skirstomi liemens raumenys. Globalieji raumenys sukuria jėgą ir dalyvauja bendrame liemens stabilizavime, o lokalieji raumenys dalyvauja segmentinėje stuburo stabilizacijoje.
Globalieji raumenys tiesiogiai prie stuburo nesitvirtina, jie dalyvauja liemens judesiuose išvystydami didelę jėgą.
Šią grupę sudaro tokie raumenys kaip tiesusis, išorinis ir vidinis įstrižinis pilvo raumuo, klubinio šonkaulių raumens krūtininė dalis, kvadratinio juosmens raumens šoninės skaidulos, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinė dalis. Šie raumenys dalyvauja bendrame liemens stabilizavime, tačiau neturi tiesioginio poveikio stuburo segmentiniams judesiams.
O lokalieji raumenys tiesiogiai tvirtinasi prie stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir yra atsakingi už jų stabilizavimą bei judesius. Šiai grupei priklauso dauginis raumuo, skersinis pilvo, vidinio įstrižinio pilvo raumens nugarinės skaidulos, didysis juosmens, tarpskersiniai, tarpketeriniai raumenys, kvadratinis juosmens raumuo, klubinio šonkaulių raumens juosmeninė dalis, diafragma“, – pasakoja S. Skorupskienė.
Pratimai, malšinantys nugaros skausmus
„Pratimų parinkimas ir atlikimas asmenims, kenčiantiems nugaros skausmus, yra absoliučiai individualus. Tai priklauso nuo ligos ar būklės, amžiaus, fizinės būklės ir patirties.
Geriausia, kad asmuo, ateinantis pas fizinio aktyvumo specialistą, turėtų gydytojo išrašą, – pabrėžia trenerė, pridurdama, jog savo praktikoje daugiausia naudoja pilateso metodo pratimus ir jų modifikacijas. – Šie pratimai orientuoti į stabilizuojančių raumenų stiprinimą ir taisyklingos laikysenos formavimą.
Pasaulyje jie pripažinti kaip reabilitacinį poveikį turintys ir nugaros skausmus mažinantys pratimai. Jų atlikimo dažnumas ir trukmė kinta progresuojančiai. Pradedame nuo trumpesnių užsiėmimų, laiką ilgindami palaipsniui.“
