Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Tomas Poškus sako, kad reguliariai dalyvauti nacionalinėje patikros nuo storosios žarnos vėžio programoje turėtų būti kiekvieno į ją patenkančio gyventojo pareiga.
Greitąjį slapto kraujo testą kas dvejus metus 50-74 m. amžiaus gyventojai gali gauti iš savo šeimos gydytojo, tačiau tik šį savaitgalį – kviečiami atsiimti Vilniaus „Akropolyje“, kur gydytojai taip pat teiks konsultacijas. Iškart namuose rezultatą parodantys testai praėjusiais metais padėjo į gydymą nukreipti net 16 proc. juos atlikusių gyventojų.
Tai svarbu, nes didžioji dalis šio vėžio atvejų vis dar nustatomi jau ligai pažengus, kai gydymas yra daug sudėtingesnis, o prognozės – liūdnesnės. Tačiau 9 iš 10 susirgusiųjų išgyvens 5 ir daugiau metų, jei liga bus diagnozuota ankstyvos stadijos. Pranešime spaudai plačiau komentuoja prof. dr. T. Poškus.
Storosios žarnos vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams, nors šie rečiau ir tiriasi
Kaip paaiškinti šią tendenciją? Iš tikrųjų, tendencija nesikeičia. Vyrai ilgiau laukia, kol iš tikrųjų kažką pajus, o gal ir labiau bijo pačių medicininių procedūrų, todėl moterys savo ruožtu tikrai dažniau tikrinasi.
Pasaulyje daugiau vyrų yra nustatomas storosios žarnos vėžys, taip pat ir mirtingumas tarp vyrų yra didesnis. Lietuvoje kiek daugiau atvejų nustatoma moterims, bet galima sakyti, kad gana panašiai ir tarp lyčių nėra labai didelio skirtumo.
Visgi, kasmet nustatoma jau apie 1800 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o reguliariai tiriasi vos apie 30 proc. žmonių virš 50-ies metų amžiaus. Patikros programa vyksta panašiu intensyvumu kaip ir visada, taigi aktyvinti programą vis dar reikia, nes išgyvenamumas yra labai optimistiškas, jei liga bus diagnozuota ankstyvojoje stadijoje.
Dabar mes turime ir naujos rūšies vaistų, kurie dalį pacientų net išplitusioje stadijoje gali išgelbėti. Naujovių daug ir vaistų atsiranda vis naujų, svarbiausia neužmerkti akių prieš šią grėsmę ir nesigėdyti.
Šį savaitgalį Vilniuje galima atsiimti nemokamą testą išsitirti namuose. Praėjusiais metais net 16 proc. tokioje pat akcijoje išdalytų testų sugrįžo teigiami – tai didelė dalis nieko neįtarusių žmonių, kuriems buvo suteiktas tolimesnis gydymas ir kurie galbūt užbėgo šiam vėžiui už akių.
Jei ne tokios istorijos, kaip dar atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir paraginti tikrintis?
Tikrintis turėtų būti ne motyvacija, jog gerai būtų apsilankyti pas gydytoją, o privaloma praktika. Jeigu žmogui nustatytas teigiamas slapto kraujo mėginys ir yra padaroma kolonoskopija, mirties rizika per penkerius metus yra apie 4 proc. Jeigu kolonoskopijos jis nepadarė, tai ši rizika yra dvigubai didesnė, arti 10 proc. – tai yra labai didelis skirtumas.
Šie duomenys paimti iš daugiau nei pusantro milijono tirtų Lietuvos gyventojų, tad yra labai patikimi ir žinia aiški – jeigu mes norime sumažinti riziką numirti per artimiausius penkerius metus ir gauname teigiamą slapto kraujo mėginio tyrimą, tai būtinai reikia pasidaryti kolonoskopiją.
Bėda yra ta, kad mūsų visuomenė visų pirma nesiryžta tikrintis ir šiais laikais priversti žmones kažką daryti yra beveik neįmanoma, todėl mūsų darbas yra bent jau suteikti reikiamą informaciją. Labai kviečiu atvykti pasikonsultuoti ir atsiimti nemokamo testo „Akropolyje“ vyksiančioje akcijoje šį savaitgalį, tačiau ir vėliau kas dvejus metus tęsti patikras pas šeimos gydytoją.
Jeigu mes norime išlaikyti turimą sveikatos būklę ir darbingumą, o gal net juos pagerinti, turime padaryti viską, kad išvengtume tokių ligų. Pasitikrinimas, juk ne tik dėl vėžio, bet ir širdies ar kitų ligų, mums leidžia nustatyti arba žinoti rizikas, kurios gali kilti laikui bėgant. Rizika susirgti vėžiu pradeda didėti pasiekus maždaug 40 metų amžių. O kai žinome riziką, galime imtis reikiamų priemonių.
