Dabartinis nestabilumas, netikrumas dėl finansinės padėties, pakitę tarpasmeniniai santykiai, nuolatinis pojūtis, tarsi būtume užstrigę šioje situacijoje, ar net slopinamas pyktis gali paskatinti panikos priepuolių atsiradimą.
Būtent tokią tendenciją pastebi „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatrė Lina Matutytė ir teigia, kad jos praktikoje pasitaiko vis daugiau atvejų, kai besikartojantys panikos priepuoliai ištinka jaunus žmones.
„Panikos atakų pradžia paprastai susijusi su aplinkos ar psichologiniais faktoriais. Nustatyta, kad panikos sutrikimais sergantys žmonės dažniau nei jais nesergantys likus mėnesiams iki panikos priepuolio pasireiškimo buvo patyrę stresinių gyvenimo įvykių, ypač netekčių. Pasauliui besisukant greitu gyvenimo tempu, kylant įtampoms dėl dabartinės padėties, gali būti sunku rasti laiko pažvelgti į save, savo poreikius, norus, jausmus.
Visa tai užslopinę galime sulaukti panikos priepuolio., – įspėja psichiatrė L. Matutytė, – Kaip individualios psichodinaminės psichoterapijos studijų metu yra pasakęs Vilniaus universiteto docentas, žinomas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, panikos priepuoliai gali būti dar suvokiami kaip „nesprendimo liga“, kuomet žmogus vengia pasirinkti ir taip lieka „pakibęs tarp dviejų kėdžių“.“
Pasak psichikos sveikatos specialistės, užsikrėtus koronavirusu, katastrofinės fiziologinių pojūčių, tarkim, pasunkėjusio kvėpavimo, interpretacijos, taip pat gali paskatinti panikos priepuolio išsivystymą. Panikos atakos gali lydėti ir nerimo, depresijos sutrikimus.
Dažniau ištinka jaunus žmones
Psichiatrės teigimu, panikos priepuoliai paprastai prasideda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Pastebima, kad pastaruoju metu dėl panikos priepuolių būtent ir kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių. „Šiuo metu prieinama labai daug literatūros apie panikos priepuolius ir jauni žmonės dažnai kreipiasi jau pasiskaitę ir diagnozavę sau panikos sutrikimą. Informuotumas gali turėti įtakos šiuo metu išaugusiam žmonių poreikiui kreiptis pagalbos į specialistus“, – komentuoja L. Matutytė.
Gydytojos teigimu, psichiatro klinikinėje praktikoje dažniau sutinkami žmonės, kuriems panikos priepuoliai kartojasi. Pirmą kartą ištikus panikos priepuoliui dažniau kreipiamasi į šeimos gydytojus, kardiologus arba žmogus net gali kviestis greitąją medicininę pagalbą ir atsidurti ligoninės priėmimo skyriuje, išsigandęs, jog susirgo kokia nors sunkia liga ar jį ištiko infarktas.
Visgi įvertinus somatinę būklę ir nenustačius fizinių ligų, žmogui, kurį vargina panikos priepuoliai, patartina apsilankyti pas psichinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.
„Didesnę riziką susirgti panikos sutrikimu turi moterys bei asmenys, kurių šeimoje jau yra tokių atvejų. Ankstyvos trauminės patirtys, nepalankios vystymosi sąlygos vaikystėje, dabartiniai gyvenimo sunkumai, netektys, skyrybos, individualus nervų sistemos jautrumas – visa tai turi įtakos panikos priepuolio atsiradimui. Panikos atakas taip pat gali paskatinti kofeino, nikotino, alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, amfetaminų, kokaino, vartojimas. Galbūt tai ir gali būti vienos priežasčių, dėl ko tarp jaunų žmonių daugėja patiriančių panikos priepuolius“, – pranešime spaudai komentuoja gydytoja.
Panikos priepuolio pikas – ties 10 minučių
Pirma panikos ataka dažniausiai ištinka netikėtai, staiga ir pasiekia intensyvumo viršūnę per 10 minučių, o trukti gali net iki 30 minučių. „Panikos priepuolio simptomai: žmogus jaučia didelį nerimą, bejėgiškumą, sumišimą, galvos svaigimą, gali būti realybės pojūčio sutrikimų, tarkim, depersonalizacija – savo jausmų, minčių, veiksmų susvetimėjimas, arba derealizacija – aplinka atrodo pasikeitusi, nenatūrali. Dar vienas simptomų – baimė prarasti kontrolę, numirti ar išprotėti“, – vardija L. Matutytė.
Pasak jos, nuo priepuolio pradžios simptomai greitai intensyvėja, žmogus nori pabėgti iš šios situacijos, ieško pagalbos. Simptomai gali sumažėti greitai arba palaipsniui. Visa tai lydi fiziologiniai pojūčiai: padažnėjęs ir pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas ar diskomfortas, širdies plakimas, smaugimo, springimo pojūtis, drebulys, karščio arba šalčio bangos, galūnių tirpimas, prakaitavimas, pykinimas.
„Tarp priepuolių žmogus nerimauja, tarsi įsijungia „budėjimo režimas“, kada įvyks kita panikos ataka. Dėl baimės vėl patirti šiuos nemalonius pojūčius, žmonės neretai pradeda vengti vietų, iš kurių negalėtų greitai pasišalinti ar sulaukti pagalbos.
Jei panikos priepuolis ištiko konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuojant viešuoju transportu, prekybos centre, kitose žmonių susibūrimo vietose, vengiama vėl pakliūti į šias situacijas, tai sutrikdo žmogaus kasdienį funkcionavimą, sukelia psichosocialinių pasekmių“, – teigia psichiatrė.
Patarimas ištikus – aiškiai įsivardinti, kas vyksta
Pajutus pirmuosius panikos priepuolio požymius, kai žmogus jau žino sergantis panikos sutrikimu, gydytojos psichiatrės teigimu, svarbu sau aiškiai įsivardinti, kas su manimi vyksta. Kad tai yra panikos priepuolis ir ši būsena praeis, aš tikrai nenumirsiu, neišprotėsiu. Galima bandyti nukreipti dėmesį nuo kūno pojūčių į aplinką, taikyti kvėpavimo, relaksacijos technikas.
„Gali būti taip, kad žmogų ištiks vienintelis panikos priepuolis ir daugiau nebesikartos. Visgi dažnai priepuoliai linkę kartotis, o suvaldyti juos galima pritaikius tinkamą gydymą. Du efektyviausi gydymo būdai yra medikamentinis gydymas ir psichoterapija. Kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai ir pritaikomas kiekvienam žmogui tinkamiausiais gydymo būdas“, – sako L. Matutytė.
Psichiatrės teigimu, svarbu su specialistu aiškintis, kokiomis aplinkybėmis įvyko pirmas panikos priepuolis. Taip pat peržvelgti savo kasdieninį gyvenimą, kiek jame yra laiko poilsiui, mėgstamai veiklai, kaip dažnai bandome slopinti kylančias emocijas. Būtina rasti laiko pažvelgti į save, savo norus, jausmus ir ieškoti išeičių savo emociniams poreikiams patenkinti.
