Kita vertus, endometriozė siejama su nevaisingumu, todėl nekreipti dėmesio į šią ligą negalima. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, akušerį ginekologą med. dr. Vilių Rudaitį.
Kas yra endometriozė?
Endometrioze vadinamas į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimas už gimdos ribų, paprastai dubens organų pilvaplėvėje arba kiaušidėse. Nors liga yra nepiktybinė, endometrioidinio audinio išskiriami fermentai gali pažeisti aplinkinius audinius, o endometriozės židiniai prasiskverbia į kiaušintakius, tiesiosios žarnos sienelę, šlapimtakius, šlapimo pūslės sienelę ir kitus organus.
Per menstruacijas kraujuoja ir endometriozės židiniai
Endometriozės židiniams įtakos turi moters hormonų pokyčiai, kaip ir gimdos atkrintančioji gleivinė, per menstruacijas jie kraujuoja. Dėl to aplink endometrioidinius židinius pradeda kauptis uždegiminės ląstelės, kurios rezorbuoja išsiskiriantį kraują. Iš jų formuojasi randai ir sąaugos.
Priklausomai nuo endometrioidinio židinio vietos, sąaugų gali atsirasti aplink kiaušintakius, tiesiąją žarną, šlapimtakius, o tai savo ruožtu sukelia skausmą, nevaisingumą, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų.
Kodėl išsivysto endometriozė?
Medicina į šį klausimą atsakymo vis dar neturi. Akivaizdu, kad endometriozė yra susijusi su hormonų pokyčiais moters organizme.
Nėštumai, maitinimas krūtimi stabdo ligos progresavimą, o po menopauzės moterys išvis nebeserga endometrioze. „Endometriozė yra apipinta daugybe baimių.
Merginos, išgirdusios diagnozę, dažnai mano, kad tai nuosprendis jų vaisingumui. Iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad daug moterų su endometriozės diagnoze sėkmingai ir ne vieną kartą pastoja, todėl pulti į neviltį tikrai nereikėtų“, – sakė akušeris ginekologas med. dr. V. Rudaitis.
Endometriozė ir nevaisingumas
Jei pora negali pastoti metus ir ilgiau, pradedama ieškoti priežasčių. Išorinė endometriozė yra viena pirmųjų tikrinamų diagnozių.
Endometrioidinės cistos gali sutrikdyti kiaušintakių praeinamumą, todėl moteris negali pastoti. Kiaušidėse susiformavusios endometrioidinės cistos operuojamos laparoskopiniu būdu. Pašalinus cistą, moteris, jei neturi kitų problemų, gali natūraliai pastoti po kelių mėnesių.
Kodėl endometrioidinė cista operuojama ne iš karto?
Kiaušidė yra organas, turintis tam tikrą potencialą subrandinti kiaušialąstes. Bet kokia intervencija, pažeidžianti kiaušidės audinį, tą potencialą mažina.
Todėl gydytojai ginekologai mažesnių nei 4 cm cistų neoperuoja, palieka stebėti ir skiria gydymą sudėtiniais kontraceptiniais vaistais, kurie slopina endometrioidinę reakciją.
„Cistos iš kiaušidžių šalinamos laparoskopiniu būdu. Tai organizmą labiausiai tausojanti operacija, tačiau kraujuojančią kiaušidžių dalį vis tiek tenka prideginti, todėl toje vietoje esantis kiaušidės audinys žūva. Jei moteris ateityje planuoja nėštumus, cistų šalinimo operacija turi būti atliekama tik daugiaprofilinėse ligoninėse, kur dirba didelę tokių operacijų patirtį turintys ginekologai.
Operacijos metu turėtų būti išsaugota kaip įmanoma daugiau kiaušidės“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris ginekologas med. dr. V.Rudaitis.
Kitos endometriozės komplikacijos
Dėl endometriozės, priklausomai nuo židinių susidarymo vietos, gali atsirasti didelių skausmų, kilti šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų.
Giliąją infiltruojančią endometriozę, kai endometrioidiniai židiniai įauga į kitus organus, pavyzdžiui, šlapimtakius, tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės sienelę, reikia operuoti. Tai labai sudėtingos operacijos, jų metu kartu turi būti pašalinama ir dalis to organo, į kurį įaugęs endometrioidinis židinys. Retais atvejais endometriozė krauju gali būti nunešta ir į kitus organus. Jei endometrioidinis židinys vystosi plaučiuose, gali įvykti spontaninis plaučių plyšimas.
Gydymas
Natūralus, pačios gamtos sukurtas endometriozės gydymas – tai pastojimas, ilgas žindymas. Kuo ilgiau kiaušidės yra neaktyvios, tuo didesnė tikimybė, kad endometriozės židiniai nesivystys, o jau esantys sunyks.
Jei reikia medicininio gydymo, pirmiausia sudėtiniais kontraceptiniais vaistais bandoma subalansuoti lytinius hormonus. Kontraceptikai pristabdo kiaušidžių veiklą, o kartu ir endometrioidinių židinių vystymąsi.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, skirtingi ir moterų planai dėl planuojamų nėštumų, todėl nėra visoms vienodo, universalaus gydymo metodo. Kiaušidėse esančias cistas operuojame laparoskopiškai.
Jei endometriozės židiniai pradeda plisti į aplinkinius organus, juos taip pat reikia pašalinti, nes vėliau tai padaryti bus sudėtingiau. Deja, 30–40 proc. endometriozės židinių laikui bėgant atsinaujina, todėl išoperavus, paprastai skiriamas hormoninis gydymas iki 6 mėn., o vėliau – ilgalaikis gydymas sudėtiniais kontraceptikais“, – sakė akušeris ginekologas med. dr. V. Rudaitis
Tarpcikliniai kraujavimai ir patepliojimai – vidinė endometriozė
Ne viena mergina skundžiasi, kad ciklo viduryje būna nežymių pakraujavimų, o prieš ar po menstruacijų atsiranda rudų išskyrų. Tai vidinei endometriozei būdingi požymiai, kuri vystosi gimdos raumenyje. Ši ligos forma taip pat labai paplitusi tarp jaunų moterų.
Vidinei endometriozei būdingos ir labai gausios menstruacijos. Jei moteris artimiausiu metu neplanuoja pastoti, vidinei endometriozei gydyti į gimdą įstatoma spiralė, kuri sureguliuoja hormonų balansą ir nuslopina vidinę endometriozę.
Profilaktika – svarbu
Nors internete galima rasti daug straipsnių ir forumų, jie niekada neatstos profesionalios gydytojo konsultacijos. Kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, kartą per metus turi pasitikrinti pas ginekologą.
„Echoskopinė apžiūra ir tyrimai, tokie kaip gimdos kaklelio vėžio, padeda anksti diagnozuoti prasidėjusius pokyčius ir laiku užkirsti kelią ligoms. Dauguma ginekologinių ligų yra tylios, vystosi ilgai, todėl laiku pastebėjus, galima sėkmingai išgydyti“, – patarė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris ginekologas med. dr. V. Rudaitis.
