Garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė sako, kad tai priešpaskutinė tokia didelė ir svarbi šventė lietuviams prieš Velykas. Ji skirta Agotos duonai, kuri apsaugo nuo gaisro ir nelaimių.
„Duonos gabalėlį reikia nešiotis kišenėje. Jeigu bet kuri moteris iškeps pyragą ar ragaišį, nepatingės iškepti batoną ar nekildintos duonos bent mažiausią gabalėlį ir ją vėliau supjaustys ir sudžiovins, gali palaiminimus šeimai atiduoti nešiotis, nes tai yra magiška duona, kuri apsaugo nuo skurdo, vargo ir taip pat nuo gaisro.
Kai man buvo sunkmetis, draugės man pradėjo nešti šventintą duoną, kurią kepė jų mamos, nes pati stipriausia duona yra kepama vyriausios šeimos moters. Ji turi bent peržegnoti ir palaiminti duonos tešlą ar kepalėlį. Tada duona pati stipriausia“, – sako ji.
Moteris priduria, kad anksčiau šią dieną lietuviai švęsdavo ugnies deivės Gabijos dieną. Todėl šią dieną kepta duona apsaugos nuo gaisro ir visų šeimos nelaimių.
„Kai neįsikurdavo pečius ar židinys, mesdavo druskos saują, o druska tuomet buvo be galo brangi ir savo verte prilygdavo auksui, ir sakydavo: „Gabija, Gabyte, še druskelės, duok ugnelės“. Dabar, kadangi šios dvi šventės yra labai supintos tarpusavyje, tai dar ir persižegnoja tris kartus, nors iš tikrųjų tai nereikalinga.
Šiandien reikia ne tik išsikepti duonos, bet ir ugnį pamaitinti druska. Labai rekomenduoju kiekvienuose namuose iškepti duonos gabalėlį ir padalinti, kaip meilės ir apsaugos simbolį“, – sako ji.
Astrologė prisimena, kad ši diena jos vaikystėje buvo svarbi – namų tvarkytoja atnešdavo duonos ir slėpdavo ją namuose, kad šeima būtų apsaugota nuo visų negandų ir nelaimių.
„Mes vaikystėje buvome girdėję apie pagonystę ir mūsų tvarkytoje, kuri prižiūrėdavo mus, kai tėvai būdavo darbe, kaip didžiausią paslaptį atnešdavo šventintos duonos ir įdėdavo mums jos į portfelius, mamai į rankinuką, net į fortepijoną įdėdavo gabalėlį, kad tik namai būtų saugūs“, – šypteli ji.
