Bandydama pasiekti vis dar nepasiskiepijusius žmones valdžia vietoj bizūno nusprendė pasiūlyti meduolį – ruošiasi dalinti išmokas tiek dar nevakcinuotiems ar sustiprinamąją skiepo dozę gavusiems senjorams, tiek labiau paskatinti šeimos gydytojus.
Jų pačių manymu, galbūt anksčiau tingėjusius žmones 100 eurų ir paskatins pasiskiepyti, tačiau didelių mastų greičiausiai nebus pasiekta. Gydytojai konstatuoja, kad tie, kas jau norėjo, yra pasiskiepiję. Kitu atveju gi bandymas perkalbėti skiepų skeptikus kainuoja daug jėgų ir laiko, tačiau tai dar negarantuoja, kad gyventojas pakeis savo nuomonę.
Įžvelgia dvi medalio puses
Paklausta, kaip vertina papildomai skiriamas lėšas šeimos gydytojams, kurie įtikins senjorą pasiskiepyti, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė teigė čia įžvelgianti du aspektus.
„Viena vertus, šiuo metu, kada sergamumas tiek koronavirusu, tiek kitomis virusinėmis peršalimo ligomis didėja, juo labiau nedingus ir lėtinėms ligoms, šeimos gydytojams tenka didžiulis krūvis ir pokalbiams apie skiepus laiko tikrai nelieka.
Tai galbūt tas papildomas skatinimas dar kartą papildomai įkvėptų gydytojus, kad ir po darbo, bet skirti laiko, dar kažkaip save mobilizuoti. Kita vertus, toks sprendimas kartu ir tarsi priešina visuomenę su gydytojais, kažkam gali pasirodyti, kad medikai įtikinėja juos tik dėl pinigų“, – komentavo šeimos gydytoja.
Ji pažymėjo, kad gydytojų motyvas padėti suprasti žmonėms, kuo skiepas jiems bus naudingas, nesiskiria nuo to, gauna jie kažkokį papildomą atlygį ar ne: „Jie apie tai jau kalba beveik metus laiko, mokėjo papildomai už tai ar nemokėjo.“
Prireikia ir ne vieno pokalbio
Pašnekovė kartu akcentavo, kad juo labiau tikrai nėra taip, jog už paskiepytą pacientą gydytojas gauna pinigus į sąskaitą.
„Šias lėšas gauna gydymo įstaigos, prie kurių asmuo yra prisirašęs. Ir toliau jau kitas klausimas, kaip tos įstaigos tvarkosi, nėra taip, kad gydytojas tą suma gautų asmeniškai. Ir net jei kažkokią grąžą dėl to pajus, tai net nežinos, už kurį pacientą ir panašiai“, – aiškino R. Isevičienė.
Nors pagal tokią tvarką gydymo įstaiga lėšas gauna ir prisirašiusiam pacientui pačiam nusprendus pasiskiepyti, gydytoja pažymėjo, kad norintieji tą jau padarė, o dabar liko tik stipriai abejojantys žmonės.
„Todėl tas motyvavimas šioje vietoje turi prasmę, nes diskusija tokiais atvejais būna ilgesnė, prireikia ir ne vieno pokalbio. Juo labiau mokslininkai yra įrodę, kad žmogaus nuomonė labai greitai nesikeičia. Taigi tuomet skiepų skeptikams, abejojantiems galima skirti daugiau dėmesio, papasakoti apie mokslinius įrodymus, šalutines reakcijas, jų dažnį, sergamumo, komplikacijų dažnį ir t.t. O tai reikalauja jėgų ir laiko“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Abejoja, ar kažką pakeis
Savo ruožtu šeimos gydytoja Toma Kundrotė šiuo atveju buvo kategoriškesnė: „Nebuvo veiksmingi jau tie 5 eurai, nelabai turbūt ką pakeitė ir 15, nežinau, ar 30 kažką pakeis. Ministerija paprasčiausiai nesuvokia tokio dalyko – fiziškai nėra tam laiko. Nėra laiko skambinti, kviesti ir ginčytis su pacientu iki pamėlynavimo, juo labiau pažadėti, kad jam pasiskiepijus nieko neatsitiks. Juk medicinoje nieko nėra 100 proc. ir visko atsitinka, tai negali kažką žadėti.
„Nėra laiko skambinti, kviesti ir ginčytis su pacientu iki pamėlynavimo, juo labiau pažadėti, kad jam pasiskiepijus nieko neatsitiks.“
Galbūt jei tai būtų koks ilgalaikis projektas, galbūt galima būtų kalbėti apie tai, kad įstaiga pasisamdo kažkokį žmogų, skiria etato dalį, kad tą darytų. Kita vertus, mes jau skambinome ir kvietėme visus, jei jau sakė „ne“, nežinau, ar dar vienas skambinimas kažką pakeis. Tada iš nusprendusio nesiskiepyti žmogaus dar didesnio pasipriešinimo sulauksi.“
Stoja stabdymas, nes laukia pinigų
Ar 100 eurų išmoka pasiskiepyti nusprendus pačiam žmogui padės paspartinti vakcinaciją? Šį klausimą R. Isevičienė irgi vertino iš dviejų pusių.
„Dabar vieni klausia, gaus tuos pinigus ar negaus, kada tai bus, ir laikinai atsisako skiepytis. Bet, kaip minėjau, didžiausi skeptikai jau nusprendė nesiskiepyti, o abejojančius tai gal ir pamotyvuos. Bet kuriuo atveju tai yra mažesnė suma nei prireikia gydant asmenį reanimacijoje“, – sakė ji.
T. Kundrotės manymu, tokios išmokos gali būti veiksminga priemonė tiems, kurie tingėjo ar paprasčiausiai nematė reikalo skiepytis.
„Tai dabar gal nueis dėl finansinės paskatos. Bet dabar stoja skiepijimas, nes visi laukia, kada jau tikrai priims sprendimą ir bus garantuoti, kad gaus 100 eurų. Tai, tikiuosi, kad sprendimą greitai priims“, – pabrėžė ji.
Paklausta, ar gydytojai nesijaučia kiek nuvertini, kai už jų darbą numatyta 15 ar 30 eurų, o senjorui – 100 eurų, R. Isevičienė tikino, kad Vyriausybės sprendimų nekvestionuoja.
„Aš daugiau pastebėčiau kitą aspektą – kad gal tai nelabai sąžininga kitų žmonių atžvilgiu, kurie atsakingai skiepijosi vieni pirmųjų, iki galo dar nežinant šalutinių reiškinių. Jie tą darė puikiai suprasdami, kad taip elgėsi ne tik dėl savęs, bet ir šalies, vaikų, tų pačių medikų. Tačiau, kita vertus, piniginė motyvacija vakcinuotis taip pat yra dėl mūsų visų gerovės“, – sakė R. Isevičienė.
Kas gautų 100 eurų?
Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė palaimino įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.
Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.
Įstatymui įsigaliojus, naujas išmokas mokės „Sodra“. Norint gauti išmokas jai prašymų teikti nereikės, nebent žmogus bus pasiskiepijęs ne Lietuvoje ir mūsų šalies institucijos apie tai neturės duomenų.
Papildomi pinigai šeimos gydytojams
Taip pat trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad bus organizuojama vieno mėnesio akcija, kai šeimos gydytojai už senjorų įtikinimą skiepytis gaus papildomai pinigų.
„Šeimos gydytojams jau yra mokami priedai už kiekvieną naują skiepą ir tai yra 5 eurai. Vėliau, skatindami senjorų skiepijimą, buvo numatyta, kad 75+ grupės asmens atveju už konsultaciją ir pasiskiepijimą mokama 15 eurų. O dabar organizuosime vieno mėnesio akciją, maždaug iki lapkričio vidurio, kada bus skatinama dar papildomai – po 30 eurų už pasiskiepijusį senjorą, suteikti jam konsultaciją.
Tam visose savivaldybėse be išimties yra organizuotos mobilios grupės. Tai reiškia, kad jei šeimos gydytojas kalbasi su savo pacientais, jeigu yra pasakoma, kad sutinka skiepytis, tokie sąrašai perduodami mobiliai grupei ir ji pagal sąrašą apvažiuoja šiuos žmones ir juos paskiepija“, – pasakojo ministras.
Taip pat jis pranešė apie savivaldybėms žadamus apdovanojimus už gerus vakcinavimo rodiklius. Jų sulauks trys savivaldybės, kurios pirmosios vakcinuos 90 ir 98 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių.
DIENOS PJŪVIS. Gydytojai – apie kovą su koronavirusu: kodėl Lietuvoje – užsikrėtimų rekordas?
