Elektros energija ligoninėse taupoma, bet negalima išjungti gyvybei svarbių prietaisų, kardinaliai sumažinti šildymą, nors higienos normos gydymo įstaigose leidžia temperatūrą sumažinti iki 18 laipsnių, bet tai tik teoriškai. Praktiškai kai kuriuose ligoninių skyriuose, kabinetuose temperatūra turi būti aukštesnė.
Ruoštis pradėjo prieš porą metų
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mindaugas Čipinys aiškina, kad taupymo planą įstaiga turi ir jis patvirtintas.
„Ligoninė energetiniam taupymui ruoštis pradėjo nuo 2019 metų. Tuomet ligoninės teritorijoje pakeisti šviestuvai į energiją taupančias LED. Pradėti vykdyti keturi energetinio efektyvumo pastatų atnaujinimo projektai. Vienus jų vykdomas Konsultacijų poliklinikoje, kurį užbaigus, bus sutaupomas šildymas ir elektros energija. Renovuojami ligoninės Psichiatrijos ir Chirurgijos korpusai bei renovuojamas ir Likėnų sanatorijos gyvenamasis korpusas“, – pristatė taupymo planus M. Čipinys ir teigė, kad tuos projektus užbaigus, bus sutaupomos energetikos sąnaudos.
Ligoninės darbuotojai perspėti
Pasak ligoninės direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai, Panevėžio ligoninėje renovuoti visi šilumos punktai.
„Šilumos punktai valdomi kompiuterinėmis sistemomis, kurios reaguoja į oro temperatūrą ir automatiškai valdomi. Tokia sistema labai tinka energijai taupyti. Ligoninės patalpose visos kaitrinės lempos keičiamos į LED. Šiuo metu yra pakeista jau 2 tūkst. lempų ir planuojama pakeisti dar tiek pat“, – pasakojo M. Čipinys ir teigė, kad ligoninės darbuotojai informuoti apie energijos taupymo priemones bei perspėti, kad patalpose nebūtų naudojami papildomi elektriniai šildymo prietaisai.
Taupymas piniginių netekčių nekompensuos
Pasiteiravus, ar planuojama įsirengti saulės kolektorius, įstaigos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai paaiškino, kokį planą turi dėl saulės kolektorių.
„Saulės kolektorius yra jau įrengtas ant Akušerijos ginekologijos klinikos pastato stogo. Be to, yra pateikta paraiška Aplinkos paramos valdymo agentūrai dėl saulės kolektorių įrengimo ant Panevėžio ligoninės pagrindinio pastato stogo ir Infekcinės klinikos stogo. Šios paraiškos vertinamos ir, jeigu gausime finansavimą, saulės kolektoriai bus įrengti. Įgyvendinę taupymo planą, planuojame sutaupyti 10–15 proc. energetinių resursų. Tačiau, kadangi elektros energija brangsta kartais, taupymas piniginių netekčių nekompensuos“, – sakė M. Čipinys ir aiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija žada skirti kompensacijas išaugusioms sąskaitoms už elektrą padengti.
Taupyti būdų yra nemažai
Anot M. Čipinio, taupymo plane yra ir daugiau taupymo būdų.
„Rekomenduojama visus darbo reikalams naudojamus personalinius kompiuterius, jų nenaudojant, išjungti arba perjungti į miego režimą. Patologijos skyriuje, vaistinėje, Konsultacijų poliklinikoje, ūkio ir kituose skyriuose, kurie nedirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, išjungti, mažinti karšto vandens cirkuliaciją. Planuojama mažinti vandens temperatūrą 2 laipsniais, išjungti foninius apšvietimus ir iki šildymo sezono pradžios Transporto skyrių iškelti iš senų nerenovuotų patalpų į nuomojamas patalpas“, – aiškino direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir teigė, kad taupymo režimas nepakenks ligoniams ir nepalies ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio.
Signalus gavo jau vasarą
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Bagdonas naujienų portalui JP aiškino, kad jau rugpjūčio pabaigoje ministerija pradėjo gauti signalus iš gydymo įstaigų apie augančias išlaidas energetikai ir maitinimo paslaugoms.
„Situacija buvo nevienoda, nes dalis gydymo įstaigų yra nemažai investavusios į atsinaujinančius energetikos šaltinius, taip pat atnaujinusios savo pastatus, siekiant aukštesnės energetinės klasės. Tačiau bendra situacija rodė, kad gydymo įstaigos susiduria su tuo, su kuo ir visa Lietuva – infliacijos ir energetikos kainų šoku“, – pradėjo pokalbį T. Bagdonas ir tęsė, kad pirmiausiai buvo įvertinta gydymo įstaigų finansinė padėtis.
Pasieks papildomas finansavimas
„Paaiškėjo, kad bendras balansas gydymo įstaigų yra teigiamas: iš 228, trys ketvirtadaliai turi finansinį pliusą, vadinasi yra sukaupę lėšų trumpuoju periodu. Ministerija operatyviai įvertino finansinį poreikį ir perskaičiavo įkainius už gydymą, kurie įsigaliojo jau nuo spalio 1 d. Šis įkainių pakėlimas leidžia per spalio-gruodžio mėnesiams gydymo įstaigoms tikėtis papildomų 5 mln. eurų, o per 2023-ius – dar 20 mln. eurų“, – aiškino ministro patarėjas ir teigė, kad ligoninėms padės papildomos lėšos už COVID-19.
„Tačiau ministerija pastebėjo tam tikrus netolygumus tarp gydymo įstaigų mokant už COVID-19 gydymą 2020 ir 2021 metais, tad ėmėsi spręsti istorinį neteisingumą. Bendra suma sudarys 44 mln. eurų, kuri bus padalinta tarp ligoninių, kurios gydė COVID-19 ligonius. Lėšos pasieks gydymo įstaigas per spalį, bet pastebėjome, kad situacija su energetika kinta labai dinamiškai, todėl nusimatėme ir papildomus saugiklius – jei skirtų lėšų neužteks, tai nuo lapkričio 1 dienos bus vėl perskaičiuojami įkainiai“, – pareiškė T. Bagdonas.
Panevėžio ligoninė gaus papildomų lėšų
Pasiteiravus, ar bus skirta ligoninėms papildomai lėšų padengti brangstantiems energijos ištekliams ir, kiek papildomai lėšų gali tikėtis gauti Panevėžio ligoninė, ministro patarėjas paaiškino.
„Jau skirta papildomų lėšų. Šių metų pradžioje padidinus įkainius už gydymo paslaugas, buvo skirta 12 mln. eurų išaugusioms komunalinėms išlaidoms dengti. Nuo spalio 1 dienos – dar papildomai 5 mln. eurų, o 2023 metais – dar 20 mln. eurų. Tai per įkainių padidinimą gydymo įstaigos sulauks 37 mln. eurų papildomų lėšų komunalinėms sąnaudoms dengti 2022–2023 metais. Tiksliai kiek gaus papildomų lėšų Panevėžio ligoninė, sunku pasakyti, nes taip priklauso nuo suteiktų paslaugų apimties. Vertinant pagal praėjusių metų paslaugų apimtis, per artimiausius tris mėnesius papildomos lėšos sudarys apie 200 tūkst. eurų, kitąmet – dar apie 700 tūkst. eurų, bet, kaip minėjau, tai preliminarūs skaičiai, nes nuo lapkričio 1 d., įvertinus naujausius duomenis, gali būti padidinti gydymo įkainiai“, – teigė T. Bagdonas.
Rekomendacijos – bendro pobūdžio
Pasak Sveikatos apsaugos ministro patarėjo, medicinos įstaigoms ministerija pateikė bendro pobūdžio taupymo rekomendacijas.
„Tai bendros rekomendacijos, kurios apima energetinių išteklių taupymą viešojo sektoriaus įstaigoms. Energetikos ministerijos plane numatoma, kad viešosios įstaigos galėtų sutaupyti iki 20 proc. komunalinių ir energetinių išteklių. Tai ambicingas planas. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, aklai jo taikyti gydymo įstaigoms neišeina ir nereikia – darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu, taip pat palatose šildymo ir operacinėse šildymo nesumažinti. Todėl lūkestis yra, kad gydymo įstaigos galėtų sutaupyti 1–2 proc., taip solidarizuodamos su visa visuomene, kuri patiria energetinių kainų šoką“, – sakė T. Bagdonas ir pridūrė, kad gydymo įstaigos yra aktyvios ir planuoja diegti arba jau įdiegė saulės jėgaines, rekonstruoja pastatus.
Įstaigų sąskaitos skirtingos
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas aiškino, kad gydymo įstaigos gauna skirtingas sąskaitas už energijos sunaudojimą.
„Situacijos labai skirtingos. Tos įstaigos, kurios jau anksčiau diegė taupius sprendimus, patyrė mažesnį didėjimą, tos, kurios tokių sprendimų nediegė, didesnį. Didžiausią augimą patyrė reabilitacijos įstaigos, kurios objektyviai naudoja daugiau energetinių išteklių, pvz. šildant baseinus. Bendras sąskaitų gydymo įstaigoms už elektrą augimas yra apie 2–3 kartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigė T. Bagdonas.
Temperatūrą mažinti protingai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas sakė, kad taupymo programos gydymo įstaigoms geras dalykas, bet reikia neperlenkti lazdos.
„Šiame taupymo vajuje labiausiai nerimą kelia siūlymas mažinti karšto vandens temperatūrą. Legioneliozės bakterijos dauginasi tam tikroje temperatūroje – tarp 20–45 laipsnių. Todėl nėra labai aišku iki kiek galima mažinti.
Tačiau, jeigu bus 52 ir daugiau laipsnių, tai nekels pavojaus. Kita vertus, pagal nustatytą tvarką, būtina laikytis higienos normų reikalavimų. Tas pats yra ir su temperatūra patalpose – temperatūra turi atitikti higienos normos reikalavimus ir negalima jos mažinti, kad neatitiktų reikalavimų“, – aiškino E. Vilčinskas.
