Keisti gyvenimo būdą, kaip pati sako, nebuvo sunku, tik prireikė ne vienerių metų, kol galiausiai ryžosi to imtis. Ryžtas pasiteisino – per pusę metų ji numetė 27 kilogramus, tačiau ne tai buvo jos pagrindinis tikslas.
„Mano tikslas nebuvo numesti svorio, bet sutvarkyti kūną, kad galėčiau kokybiškai gyventi“, – sako Šarūnė, pasiekusi būtent tai, ką ir buvo užsibrėžusi.
Gyvenimą pakeitė liga
Tačiau tam, kad pavyktų geriau suprasti jos pokyčių motyvus, Šarūnė nusikelia į 2005 metus, kai jai buvo 16 m., mokėsi dešimtoje klasėje. Tais metais jai diagnozuota žvynelinė.
„Aš atrodžiau siaubingai ir, kaip paauglei, tai buvo stiprus smūgis. Aš iki pat šios dienos atsimenu nuotrauką, kurioje mergaitės stovi su gražiomis, puošniomis suknelėmis, o aš stoviu su juodu švarku, nes turėjau uždengti savo rankas“, – pasakojo pašnekovė.
Įvairūs vaistai, hormoniniai tepalai padėdavo ligą suvaldyti. Iki 2015 m., kai gimė Šarūnės pirmagimė dukra:
„Teko stipriai susiimti, kreiptis pas gydytojus, nes žvynelinė tapo nebekontroliuojama. Aš tą karais prasitariau gydytojai ir apie tai, kad man siaubingai skauda sąnarius. Peršvietus paaiškėjo, kad dėl ligos išsivystė artritas.
Tuo metu negalėjau suvokti, kaip dabar reikės gyventi? Man 27 metai, o liga „valgo“ mano sąnarius.“
Situaciją tuomet pavyko sukontroliuoti, tačiau 2018 m., gimus sūnui, viskas išslydo iš rankų, nebepadėjo jokie vaistai, nuskausminamuosius tekdavo gerti mažiausiai du kartus per savaitę.
Po poros metų pasibeldė ir COVID-19, apvertusi gyvenimus aukštyn kojomis. Tada prie ligų ir skausmų prisidėjo ir augantis svoris:
„Mano svoris pradėjo augti kaip ant mielių. Esu 162 cm ūgio, didžiausias svoris, kurį buvau pasiekusi – 85 kg. Du kartus buvo darytas Cezario pjūvis, tad pilvas buvo tragiškas.“
2020-ųjų lapkričio 20-ąją Šarūnė vadina savo antru gimtadieniu. Tada gydytojos išrašyti vaistai sukėlė rimtus šalutinius poveikius – ji neteko regėjimo vienoje akyje.
„Tuo metu man dingtelėjo mintis: man 32 metai, aš esu dviejų vaikų mama, man reikia juos užauginti, išleisti į gyvenimą, o aš sėdžiu, sveriu daug, neturiu kokybiško gyvenimo, mano mityba tragiška, aktyvumas minimalus. Kas čia per gyvenimas?“, – prisimena Šarūnė.
Ji iki šiandien prisimena gydytojos žodžius, kai paskambino paklausti, ką daryti toliau. Tąkart ji išgirdo: „Šarūne, o ką tu nori daryti? Sergi autoimunine liga, tai ką tu nori daryti?“.
„Man to užteko, kad suprasčiau – arba pasiduodu, arba nepasiduodu. Aš buvau iš nepasiduodančių“, – šypteli ji.
Daug dėmesio suteikė mitybai
Tada Šarūnė atsigręžė į savo mitybą. Anksčiau valgydavo ką nori, kada nori ir kiek nori, tačiau pradėjusi domėtis, kaip mityba veikia jos ligą, pradėjo eksperimentuoti ir ieškoti sau tinkamiausios mitybos:
„Net nepastebėjau, kaip pamečiau 7 kilogramus per mėnesį. Viskas vyko labai greitai ir niekam nelinkiu to daryti, bet aš bandžiau susigaudyti, į ką oda labiausiai reaguoja. Pirmas dvi savaites užsiėmiau eksperimentais.
Vėliau supratau, kad nereikia išradinėti dviračio. Kas yra subalansuota – yra vidurys, nereikia nuvažiuoti nei į vieną, nei į kitą pusę, tada bus gerai.“
Ji jau daugiau nei dvejus metus laikosi nusistatyto režimo – pradėjo valgyti pusryčius, valgo 4-5 kartus per dieną, anksti vakarieniauja, lėkštėje būtinai turi būti daug daržovių ir baltymų.
Paklausta, ar kažką išbraukė iš savo raciono, Šarūnė sako, kad atsisakė produktų su glitimu, tačiau jiems rado puikių alternatyvų, nevalgo kiaulienos ir jautienos, bet vien dėl to, kad nemėgsta kvapo ir skonio. Be to, šeimoje niekas nevartoja pridėtinio cukraus ar saldiklių.
„Aš sakau, kad nesveika save riboti. Kai prasideda ribojimai, nuvažiuojama į lankas. Jeigu mes pradedame imtis dietų, pirmiausia paklauskime savęs, kiek ilgai jos laikysimės. Jeigu jos negalėsime ar neplanuojame laikytis visą gyvenimą, nėra reikalo to pradėti“, – nusišypso ji.
Šarūnė pasakoja, kad 80 proc. mitybos yra švari ir tvarkinga. Tačiau be sąžinės graužaties leidžia sau suvalgyti gabalėlį torto, pasimėgauti desertu ar nusižengti subalansuotos mitybos taisyklėms:
„Galima viskas, klausimas, ar verta. Į maistą rekomenduoju žiūrėti kaip į kurą savo organizmui. Kai tvarkingai ir subalansuotai maitiniesi, kūnas reikalauja mažiau nesąmonių.“
Sportas tapo geriausiu draugu
Nors kilogramai tirpo, veidrodyje matomas vaizdas netenkino. Artėjant Kalėdoms, ji pažvelgė į veidrodį ir pagalvojo: „Na ir kas, kad svoris krenta“, nes pilvas vis dar pūpsojo. Taip į moters gyvenimą atkeliavo sportas. Ji juokiasi, kad iki tol tai buvo pats didžiausias priešas.
„Pradėjau visiškai nuo minimalių bandymų, atsisiunčiau kelias sporto programėles ir pradėjau bandyti teisingai atlikti pratimus. Ir, be abejo, pradėjau judėti. Savaitgalius leisdavau nebe namuose, žiūrėdama serialą, o lipdama į kalnus ir vaikščiodama“, – pasakojo pašnekovė.
Šiandien Šarūnė namuose yra įsirengusi savo sporto kampelį, kuriame turi įvairiausios įrangos. Į sporto salę ji niekada nėjo – neturėjo tam pinigų, o galiausiai pamatė, kad puikiai viską sekasi daryti namuose.
„Iki šios dienos sakau – viskas, ko jums reikia sportui, yra jogos kilimėlis. Pradžiai daugiau nieko nereikia“, – tvirtai teigia moteris.
Pakeitus mitybą, į kasdienybę įtraukus sportą, atsirado ir naujų pomėgių. Kai užgriuvo emociniai sunkumai, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, ji vieną dieną ėmė ir išbėgo pabėgioti:
„Visą gyvenimą nesupratau bėgiojančių žmonių – kam man bėgti, jei manęs niekas nesiveja? Bet mane vijosi mano emocijos.“
Ji yra įveikusi ne vieną pusmaratonį, dabar ruošiasi pirmajam maratonui ir visada bėga pasipuošusi Lietuvos vėliava – apima neįtikėtinai geras jausmas, kai kiti sužino, kad ji – lietuvė.
Įkvėpta kitų moterų, susiduriančių su panašiomis problemomis, Šarūnė įkūrė grupę „Sveikai, skaniai, laimingai“, kur dalijasi savo patirtimi ir patarimais, padeda pamažu keisti gyvenimo būdą.
Tad paklausta, ką patartų ne tik kaip pati praėjusi pokyčių etapą, bet ir mitybos konsultantė, ji pirmiausia pataria viena – neskubėti:
„Matau labai daug atvejų, kai rezultato norima čia ir dabar, bet užsidegimas baigiasi po kelių dienų. Pirmiausia reikia įsivertinti, ką darau ne taip, kur klaidos ir taisyti vieną klaidą vienu metu.
Jeigu pradėsime daug griebti, nieko nesigaus. Labai dažnai, jeigu žmogus pradeda keisti mitybą ir iškart prijungia sportą, palūžta. Reikia eiti mažais žingsneliais.“
O keičiantiems savo įpročius, ji primena visada fotografuotis – taip galėsite pamatyti ir pasidžiaugti savo pasiekimais, nes ne skaičiai svarstyklėse yra svarbiausi.
