• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytoj – ypatinga diena Lietuvoje. Pirmasis sekmadienis po Velykų Lietuvoje vadinamas Atvelykiu – tai šventė, skirta vaikams ir švelniam grįžimui į Velykų džiaugsmą.

Rytoj – ypatinga diena Lietuvoje. Pirmasis sekmadienis po Velykų Lietuvoje vadinamas Atvelykiu – tai šventė, skirta vaikams ir švelniam grįžimui į Velykų džiaugsmą.

REKLAMA

Ši diena dažnai dar vadinama vaikų Velykomis arba Velykėlėmis, nes dėmesys čia skiriamas mažiesiems – jų šypsenoms, žaidimams ir margučių ridenimui.

Atvelykio dieną šeimininkės vėl imdavosi marginti kiaušinius – dažnai tam naudodavo visus, kuriuos vištos buvo padėjusios per savaitę po Velykų. Vis dėlto, šią dieną kiaušinių daužymas buvo skirtas tik vaikams – būtent jie džiaugdavosi šiuo žaidimu.

Krikščioniškoje tradicijoje Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Šis pavadinimas siejamas su apaštalu Tomu, kuris Velykų rytą nebuvo kartu su kitais apaštalais, kai Jėzus jiems pasirodė prisikėlęs. Tomas negalėjo tuo patikėti vien iš pasakojimų – jis pareikalavo pats paliesti Jėzaus žaizdas, kad įsitikintų prisikėlimo tikrumu. Tik tuomet jis įtikėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl Tomo sekmadienis simboliškai tampa Velykų „pakartojimu“ – galimybe patirti šventės prasmę tiems, kurie ją pražiopsojo arba dar nebuvo pasiruošę tikėti. Tai tarsi antras šansas tikėjimui ir širdies atgimimui.

REKLAMA

Ką svarbu nuveikti per Atvelykį?

Ką šią dieną veikdavo senoliai, kodėl didelis dėmesys skiriamas vaikams bei kaip paminėti Atvelykį, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.

Retas jau laikosi tradicijos prabėgus savaitei po Velykų švęsti Atvelykį, tačiau verta prisiminti šią gražią pavasario šventę. Ji mažai kuo skiriasi nuo Velykų ir turi kone identiškas tradicijas.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės ir vėl margučius margina, vėl pasigamina skanesnius valgius ir važiuoja aplankyti savo giminių“, – sakė etnologas.

Kaip pastebėjo profesorius, margučiai marginami tais pačiais raštais, tačiau čia didelis vaidmuo skiriamas vaikams – jie kartu įsijungia į procesą, o išaušus Atvelykiui prisigalvoja daugybę žaidimų su margučiais:

„Margučių marginimas tikrai daug įgūdžių reikalauja, vaikai kuo mažesni, anksčiau pradėtų juos marginti, tuo tobuliau išmoktų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atvelykis yra giminių lankymo ir susitikimų diena – tai tarsi padėkos ženklas tiems, kas mus aplankė per Velykas.

„Tai būdavo giminystės ryšių stiprinimui skirta diena. Jeigu kas pasveikino per Velykas ar užsuko aplankyti, dar tuo pačiu atsilygina ir aplanko. Žinoma, tai kaimo žmonių papročiai“, – kalbėjo L. Klimka.

REKLAMA

Be to, šią dieną krikšto tėvai lankydavo savo krikšto vaikus, taip stiprindavo tarpusavio ryšį, parodydavo dėmesį ir rūpestį.

Didelis dėmesys vaikams

Svarbus buvo ne tik giminių lankymas. Atvelykis ne be reikalo dar vadinamas vaikų Velykomis ar Velykėlėmis, nes vaikai su šeimomis visur keliaudavo kartu.

„Visada, kai važiuodavo aplankyti giminių, pasiimdavo ir vaikus – važiuodavo visa šeima. Tada vaikai susidraugauja su savo pusbroliais, pusseserėmis ar tolimesniais giminaičiais. Būna daug džiaugsmo, išdykavimo, todėl vadindavo vaikų Velykomis, Velykėlėmis“, – aiškino profesorius.

REKLAMA

Pasiteiravus, kodėl toks didelis dėmesys skiriamas vaikams, etnologas svarsto, jog buvo labai svarbu palaikyti ir jausti artimą ryšį su giminėmis, bendrauti tarpusavyje:

„Turbūt svarbu tai, kad nuo mažens vaikai įprastų būti bendruomenės nariais, bendrauti, komunikuoti, vertinti gimines ir bendravimą su jais. 

Pedagoginių tikslų, be abejo, būta tame paprotyje, nes nė vieno papročio nėra, kuris neturėtų giluminio tikslo, nemokytų, nesistengtų kažko įdiegti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis paprotys, turbūt, stiprina bendruomeniškumą ir giminės tarpusavio ryšį, kad bėdoje vieni kitiems padėtų ir džiaugsme per šventes pabūtų.“

Vaikų žaidimai – tikra Atvelykio pažiba. Smagus skardus juokas, aplink dūkstantys vaikai – tai Atvelykio dvasios nešėjai.

„Tą dieną daugiausiai vyravo vaikų žaidimai. Suaugę svečiuodavosi, užstalė, bet vaikai prisigalvodavo labai daug žaidimų – ir su margučiais, ir piemenų žaidimų. Tai vaikų diena“, – pastebi etnologas.

Žaidimai neturėjo jokios magijos, tačiau lavino fizines vaikų savybes – miklumą, apsukrumą. Tad Atvelykio dieną etnologas kviečia aplankyti artimuosius, praleisti su jais laiko ir pasidžiaugti vienas kito kompanija, o vaikus įtraukti į įvairias smagias veiklas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų