Renatą tikrai galima vadinti kelionių entuziaste – bent kartą per metus ji visada stengiasi pakeliauti po užsienio šalis, o šie metai išskirtiniai, pažymėti ne viena įdomia ir turininga kelione.
Vos prieš kiek daugiau nei savaitę ji sugrįžo iš saulėtosios Italijos, Riminio, į kurį patraukė su nuostabia kompanija – su drauge Dovile ir „TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaite, kurios gimtadienį paminėjo kelionės metu.
Mintis keliauti su draugėmis sukosi jau ilgą laiką, kai vieną dieną Dovilė ėmė ir parašė žinutę į bendrą draugių pokalbį su pasiūlymu kur nors nukeliauti. Nieko nelaukusios pirmosios atsiliepė Renata su Gerda.
Renata pasakoja, kad kelionę rinkosi pagal kelis kriterijus – kad būtų vykdomas tiesioginis skrydis, visoms tiktų kelionės datos ir skristų ten, kur nė viena dar nėra buvusi. Taip vasario viduryje kišenėse jau gulėjo bilietai į Riminį.
„Kad išpuls dar ir Gerdos gimtadienis tuo metu, kai pirkome bilietus, net nepagalvojome. Tik paskui pamatėme, kad taip maloniai sutapo. Džiaugiamės, kad ir kartu pabuvome, ir Gerdos gimtadienį paminėjome“, – šypteli.
Kelionė moteriškoje kompanijoje
Beje, nedaug trūko, kad kelionę būtų atšaukusios – Italiją nusiaubė stiprios stichinės liūtys, kai kurie miestai tikrąja to žodžio prasme atsidūrė po vandeniu. Pasiteiravus rezervuoto viešbučio administracijos, kokia situacija Riminyje, pasidarė ramiau – patikino, kad miestas nenukentėjo, liko tik kiek apgadinti paplūdimiai, bet ir šie operatyviai buvo tvarkomi.
„Kai atskridome ir mus pasitiko 23-24 laipsnių šiluma, saulė, mes buvome be proto laimingos ir tai buvo geriausia, kas galėjo nutikti mums, nes tikrai buvo svarstymų atsisakyti kelionės.
Buvome labai įsibaiminusios, ypač pamačius vaizdus, nuotraukas iš ten. Bet mums pasisekė – visas dienas, kiek buvome, neiškrito nė lašas lietaus, švietė saulė, buvo maloniai šilta. Galėjome ir pasideginti, ir patyrinėti miestą, aplinkines vietas, ir pabūti paplūdimyje“, – džiaugėsi R. Šakalytė-Jakovleva.
Kelionė buvo neilga, kelių dienų – G. Žemaitei tai buvo pirma kelionė į užsienį tik su draugėmis. Renatai tai jau ne naujiena, tačiau kelionė su šia kompanija buvo nauja patirtis. Nusivilti neteko – viskas ėjo kaip per sviestą:
„Niekada negali žinoti, kaip viskas pasisuks, ypatingai, kai keliauji su žmonėmis pirmą kartą – juk visko atsitinka. Ne veltui yra posakis, kad draugą kelionėje pažinsi.
Man, Gerdai ir Dovilei ši kelionė parodė, kad mes galime drauge leisti laiką, galime būti kartu, kad mums yra smagu, lengva, mes labai lanksčios, lengvai prisitaikančios, be kaprizų. Tai buvo pirma kelionė kartu, bet, manau, ne paskutinė.“
O kokius įspūdžius paliko pats Riminis? R. Šakalytė-Jakovleva pasakoja, kad miestas primena Palangos ir Šventosios mišinį, tad pakrikštijo jį nauju vardu.
„Mes jį pakrikštijome itališka Palanga, nes miestas labai panašaus dydžio, panašios pramogos, net, sakyčiau, panašus turistų kontingentas. Bet dar nebuvo daug svečių, mums tai patiko, nereikėjo, kaip sakoma, grūstis tarp kitų“, – nusijuokia.
Patarė, ką būtina aplankyti
Paklausta, ar rekomenduotų vykti į šį miestą panašiu metu, Renata pataria rinktis antrąją gegužės pusę ar birželio pradžią tiems, kurie nemėgsta didelių karščių ir turistų minių.
Kita vertus, ji pabrėžia, kad klimatas keičiasi, tad pasakyti, kad vienu ar kitu metu bus geri orai, neįmanoma – mat net didžiulės liūtys, užtvindžiusios miestus ir pareikalavusios gyvybių, nėra itin būdingos tokiu metu, tačiau gamtos stichijos gali vis dažniau prikišti savo nagus ir viską pakoreguoti akimirksniu.
Jei jau pasirinkote aplankyti Riminį, R. Šakalytė-Jakovleva pataria nepatingėti ir vieną dieną skirti apsilankymui visai netoliese esančiame San Marine. Nykštukinėje valstybėje keliautojos lankėsi per G. Žemaitės gimtadienį ir, nors šalis maža, veiklos turėjo visai dienai.
„Labai patogus susisiekimas, patogūs tiesioginiai autobusai su kondicionieriais, bilietas į vieną pusę kainuoja 6 eurus žmogui, kelionė trunka apie 30 minučių ir tikrai neprailgsta, o San Marine pamatyti tikrai yra ką.
Tai ant kalno įsikūręs miestas-valstybė, labai gražus, tarsi muziejus po atviru dangumi – siauros gatvelės, senamiestis labai jaukus, kompaktiškas, daug kavinukių, įvairiausių mažų parduotuvėlių, prekeivių. Ir, aišku, įspūdingas kraštovaizdis, kai tu esi ant kalno, matai visą slėnį, esantį apačioje, tolumoje boluojančius kalnus – labai gražu“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Šie metai Renatai pažymėti ne tik kelione į saulėtąją Italiją – jau spėjo apsilankyti ir Barselonoje, ir kaimyninėje Lenkijoje, ir net karštajame Maroke:
„Galėčiau pavadinti save kelionių entuziaste (nusišypso). Esu nemažai apkeliavusi, bet dar yra šimtai vietų, kurias labai noriu aplankyti. Dažniausiai stengiuosi negrįžti į tą pačią vietą, vis norisi kažkur kitur, bet štai Marokui padariau išimtį – po 10 metų grįžau ir nesigailiu, nes tai buvo visiškai kitokio tipo kelionė – motociklais.“
Į šią kelionę leidosi su kita kompanija – po Maroką motociklais keliavo su vyru ir draugais. Motociklus pasirinko neatsitiktinai, jie – sena jos vyro aistra. R. Šakalytė-Jakovleva motociklu keliauja tik kaip keleivė, bet prasitarė, kad yra svarsčiusi išsilaikyti motociklo teises. Tad, kaip pati sako, jų neturi tik kol kas, galbūt ateityje ir pati sės už motociklo vairo ir išriedės į gatves.
Po kiekvienos kelionės parsiveža džiaugsmą
Keliones pamilusi moteris sako nespraudžianti savęs į jokius rėmus ir mėgstanti rinktis tokias keliones, kokių tuo metu norisi – ar poilsinės, ar pažintinės. Ir kompanijas ji brangina visas – kiekviena turi savo šarmo.
„Man labai patinka, kai yra pusiausvyra, kai galiu rinktis kelionę, kurioje patirsiu daug nuotykių ir pasitaikys spontaniškų dalykų, ar tokią, kuri galbūt yra labiau suplanuota. Dėl to ir smagiausia keliauti įvairiai, visaip, su visokiomis kompanijomis.
Man patinka ir labai gera keliauti su savo vyru, jis yra nuostabus kelionių kompanionas ir puikus organizatorius. Aš manau, kad jis laisvai galėtų atidaryti kelionių agentūrą ir organizuoti keliones, pavyzdžiui, motociklais, nes šiuo klausimu yra labai preciziškas (šypsosi).
Bet man lygiai taip pat smagu keliauti su draugių kompanijomis, išvykti kartu švęsti draugių gimtadienių. Aš stengiuosi iš kiekvienos kelionės parsivežti kažką, kas man suteiktų labai daug džiaugsmo“, – nusišypso.
Paklausta, ar turi susidariusi sąrašą svajonių šalių, kurias būtinai nori aplankyti, ji nusijuokia – lengviau vardinti ne šalis, o žemynus:
„Nesu buvusi nei Šiaurės, nei Pietų Amerikoje – šie du žemynai mane labai traukia, norėčiau aplankyti šalis, esančias Lotynų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir Centrinėje Amerikoje.
Taip pat tikrai viena iš mano svajonių šalių yra Naujoji Zelandija, o jeigu jau vyksti ten, be abejo, turi aplankyti ir Australiją. Manau, kad kažkada tikrai ten leisimės, tuo labiau, kad N. Zelandijoje gyvena labai geri mūsų bičiuliai, kurie kviečia mus kada nors atvykti.“
Kol kai kurios kelionių kryptys kol kas lieka tik svajonėse ir ateities planuose, Renata nesnaudžia – jau yra suplanavusi dar vieną kelionę. Netolimą, į Lenkijos Zakopanės kalnus. Čia sugrįš jau antrąkart, tačiau su gerokai didesne kompanija – šeima ir artimaisiais.
„Tai vieta, kur mums labai, labai patiko ir dabar norime artimiesiems parodyti, kaip ten gražu ir ką ten galima nuveikti“, – ateities kelionių planus atskleidė R. Šakalytė-Jakovleva.