Į R. Šakalytės-Jakovlevos kiemą atvyko laidos „Svajonių sodai“ komanda ir laidos konsultantė, želdynų dizainerė Eurika Urbonavičiūtė, pasidalijusi patarimais, kaip susikurti gražų ir kone ištisus metus gražiais vaizdais džiuginsiantį sodą.
Didžiausia bėda – išdegusi veja
Užsiminus, kad po įtemptų darbų savų namų kiemas turėtų būti ta vieta, kur pavyksta rasti ramybę ir atsipūsti, Renata atviravo – kol kas taip nėra.
„Aš tos atgaivos ieškau kažkur kitur – ar kokiame balkone pasėdžiu, ar kažkur nuvažiuoju pasivaikščioti. Mes turime šalia mišką, tai labai mus išgelbėja, mėgstame ten pasivaikščioti.
O kiemas toks dabar truputėlį yra, kaip sakau, namelio prerijose laikų, toks jausmas, kad čia truputėlį Kanzasas pas mus – žolė išdegusi, vėjas šuorais“, – laidoje kalbėjo R. Šakalytė-Jakovleva.
Pasakodama apie namo kiemą, ji panaudojo posakį: „rankelės nedasiekia“. Anot jos, šis posakis nėra gražus, tačiau teisingas.
„Neprieina tos rankelės, tiesiog šita vasara išvis buvo tokia, kad mes labai mažai buvome Vilniuje ir labai džiaugiuosi, nes mano augalai būtų jau dabar visi kapinyne“, – sakė ji.
Daugiausia galvos skausmo kelia išdegusi veja – prieš keletą metų atvykę apželdintojai, nors ir žadėjo žalią veją, tačiau vietoj kokybiškų žemių atvežė smėlio, pasėjo žolę ir galiausiai šeimininkai liko be vejos:
„Buvo pasėta veja, bet, deja, nesėkmingai, vietomis išdegė plotais, vietomis sudygo, tada pradėjo lįsti kažkokios usnys. Tada mes iš naujo atsodinome, lyg ir vėl buvo atsigavę, bet vėl viskas išdegė ir taip jau ketvirti metai – žolės taip ir nesuauga normaliai. Mūsų veja yra labai, labai skurdi, sakau, toks jausmas, kad tikrai gyvename kažkokiuose smėlynuose.“
Situaciją įvertinusi želdynų dizainerė E. Urbonavičiūtė teigė, kad atvežtas net ne smėlis, o dulkės, tad, anot jos, nenuostabu, kad niekas neauga.
Laidoje taip pat aptartos priežastys, kas gali lemti, kad veja neauga ir nedžiugina nei žalumu, nei vešlumu. Viena galimų priežasčių – netinkamai parinktas vejos mišinys.
„Nelaistomos visos vejos, kurios pasėtos iš vejų mišinio, išdžiūsta, todėl visi, kas įsirengę vejas naudodami vejų mišinius, turi tą problemą. Jai reikalinga priežiūra ir purškimai nuo plačialapių, norint ją išsaugoti tobulą. Plačialapiai yra dobiliukai, pienės, rasakilos ir kiti augalai“, – aiškino specialistė.
Neturintiems tinkamų sąlygų, ji turėjo kitokį pasiūlymą – sėti sausramėgę žolę, pasirenkant mišinį, kuris naudojamas apsėti pakeles ar sodybas, kur šeimininkai negali atvykti dažnai nupjauti žolės ar jos palaistyti.
Ekspertės patarimai
Vis tik, Renatai ji turės dar kitokį pasiūlymą, kaip pakeisti kiemą. Vietoje, kur kabo sūpynės, kuriose dukros supasi vis rečiau, nes, kaip juokavo laidų vedėja, „jau labiau joms rūpi ne sūpynės, o kavalieriai“, E. Urbonavičiūtė rekomendavo sodinti augalus, kuriems smėlis yra tinkamiausias, tiksliau – levandas.
„Mes turėsim provansą Vilniaus pakrašty!“ – išgirdusi tokį pasiūlymą apsidžiaugė Renata.
Kur plotas šalia levandų liks neužsodintas gėlėmis, želdynų dizainerė rekomendavo sukloti plyteles – granitines, betonines ar bet kokias kitokias, kokių norisi, ir taip prasiplėsti vietą, kur verda gyvenimas.
O likusį plotą E. Urbonavičiūtė siūlė apželdinti šilokų kilimais – jie beveik visus metus gražiai atrodo, bėgant laikui plečiasi ir gali užaugti net į plytelių tarpus, taip kieme sukuriant dar vientisesnį vaizdą.
„Galėsit pasakyti savo brangiausiajam, kad žoliapjovę galės parduoti, nes visą kitą plotą, uždėjus geotekstilę, galima būtų užkloti šilokų kilimais. <...> Šilokai yra auginami į tokius demblius, džiutus, parduodami kvadratiniais metrais. <...>
Pirmiausia reikėtų visą žolyną užkloti geotekstile ir labai plonai užpilti galbūt ar akmens dulkėmis 0,1 frakcijos arba 0,2, arba tieisog smėliuku ar žvyriuku ir ant to užkloti kilimus.
Ir viskas – nieko daugiau nedaryti ir jie jums visą laiką bus gražūs, išskyrus galbūt žiemą, kada sniegas užklos, jie nėra visžaliai augalai, bet pavasarį vėl gražus kilimas jus džiugins ir galėsite išvažiuoti mėnesiui, dviem – kiek norėsite ir grįžę visą laiką rasite gražų kilimą“, – šilokų kilimo privalumus vardijo E. Urbonavičiūtė.
O kad kieme būtų daugiau privatumo, bet jį būtų galima susikurti ne dirbtinai, specialistė ragino nebijoti tujų. Anot jos, geriausias pasirinkimas – „Smaragd“ tujos, kurios yra atsparus ir nereiklus visžalis augalas.
Tujos nemeta lapų, tačiau E. Urbonavičiūtė pažymi, kad kas trejus metus augalas pats numeta vidines šakeles, taip atsinaujindamas, tačiau juos galima ir valyti, ir palikti. Be to, jei norima reguliuoti augimą, teks pasitrumpinti viršūnes. O toliau priežiūra – itin paprasta, o ten, kur įsikūrusi R. Šakalytė-Jakovleva su šeima, vieta kone tobula.
„Jas reikės palaistyti kartas nuo karto, kai bus labai ilgai sausra, bet jūs turite nuokalnę, jums užteks padėti šlangą su lėtai tekančiu vandeniu aukščiau ir palikti kokiai valandai, dviem, o gal ir nakčiai, kad prisigertų gražiai gruntas, vanduo tekės žemyn palei jūsų sklypą“, – pasakojo laidos konsultantė.
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 val., per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
