Liga – ūmi ir pavojinga
NVSC specialistai primena, kad difterija – tai užkrečiamoji bakterinė liga, pažeidžianti įvairius organus, dažniausiai – kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių ir viršutinės trachėjos dalies), rečiau akis, lytinius organus, odą. Šia liga užsikrečiama nuo žmogaus (sergančio, sveikstančio) per kvėpavimo takus kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar per odos opų išskyras.
Liga prasideda ūmiai. Pradžioje pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina. Vėliau simptomai sunkėja – gali būti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Difteriją sukeliančio mikroorganizmo gaminamam toksinui, kuris su krauju patenka į visus žmogaus organus, ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki.
Rizika išlieka
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad šiemet Europoje fiksuojama daugiau difterijos atvejų nei pastaruosius penkerius metus. Paprastai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės bendrijos šalyse (EEE) kasmet nustatoma maždaug po 50 difterijos atvejų, šiemet jau užfiksuoti 92 atvejai, dauguma jų – tarp migrantų. Pranešama ir apie vieną mirties atvejį. Atkreipiamas dėmesys, kad paprastai Europoje registruojami įvežtiniai šios ligos atvejai, kurių šiemet taip pat užfiksuota daugiau.
Nors Lietuvoje, NVSC duomenimis, paskutinis difterijos atvejis užregistruotas 2011 metais, numoti ranka į šią infekciją nereikėtų, nes rizika užsikrėsti vis dar egzistuoja, ypač keliaujant, bendraujant su asmenimis, atvykusiais iš endeminių šalių.
Skiepus apmoka valstybė
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad tik reguliarus skiepijimas gali garantuoti patikimą apsaugą nuo difterijos, nes persirgus šia liga natūralus imunitetas nesusidaro, todėl užsikrėsti ir susirgti galime dar kartą. Užsikrėsti difterija rizikuoja ne tik iš viso nuo šios ligos neskiepyti asmenys, bet ir nepasiskiepiję sustiprinančiosiomis dozėmis.
„Paprastai galvojame, kad galime būti ramūs, nes nuo difterijos esame paskiepyti vaikystėje. Tai tiesa, vaikystėje gavus visas vakcinos dozes, kurios numatytos vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje (paskutinė įskiepijama sulaukus 15–16 metų), įgyjama apsauga nuo difterijos, tačiau ji ilgainiui silpsta. Todėl rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti kas dešimt metų, juolab, kad už šiuos skiepus patiems mokėti nereikia“, – paaiškina NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Primenama, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai ir vaikai nuo difterijos skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., vėliau imunitetas sustiprinamas sulaukus 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus. Norint ilgą laiką palaikyti visavertį imunitetą, suaugusiesiems rekomenduojama sustiprinančioji dozė kas 10 metų. Lietuvos gyventojai skiepijami valstybės lėšomis, norint pasiskiepyti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
