„Skiriu padėką visiems gydytojams, seselėms, budintiems gydytojams, aptarnaujančiam personalui. Viešumos nemėgstu, tačiau jaučiu pareigą pasidalinti savo istorija, mat girdžiu daug negatyvo apie gydytojus, maistą. O aš patyriau viską priešingai. Maistas – kaip kavinėje“, – kalbėjo moteris.
Nustatė itin retą ligą
R. Rimkienei pasijutus blogai, ji buvo išvežta į ligoninę. Moteris manė, jog pabus Skubios pagalbos skyriuje ir bus išleista į namus. „Vis tik man prasidėjo kažkoks drebulys, kaip traukuliai, buvau staigiai paguldyta į Reanimacijos skyrių“, – pasakojo ji.
Atlikus visus tyrimus, iš Reanimacijos skyriaus R. Rimkienė buvo perkelta į Pirmą vidaus skyrių.
„Jau ką mes turime – stebuklas. Gal man asmeniškai teko sutikti labai gerus žmones, tačiau jie mane lydėjo nuo iki. Pirmame skyriuje pakliuvau pas gydytoją Zitą Sūnelaitienę. Tai – žmogus profesionalas, dirbantis iš pašaukimo“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris pasakojo, jog Alytaus apskrities ligoninėje – ji ypatingai retas svečias. „Nesu „etatinė“, gimdžiau tik vaikus“, – juokiasi R. Rimkienė. Nors visą gyvenimą dirbo finansų ir verslo srityse, turėjo daug įtampų ir atsakomybių, ligų, sako, daug „neužsidirbo“.
Tiesa, ji turi problemų su skydliauke, kurią kartas nuo karto tenka gydyti.
Vis tik negalavimai – kartais pykinimas, burnos džiūvimas – jai prasidėjo prieš trejus metų. Ji nuvyko į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, tačiau sulašinus lašelinę ir pasijutusi geriau – pasiprašė namo.
„Dar griežčiau žiūrėjau savo mitybą, lyg viskas susitvarkė, tačiau dabar jau pakliuvau į ligoninę 8 dienoms. Gal Dievulis mane siuntė, gal daug daugiau žmonių padės šis mano ištirtas atvejis. Gydytoja pasakė, kad skydliaukės problemos yra, tačiau 99 proc. mano liga – ypatingai reta. Necukrinis diabetas.
Tą vakarą visi giminės ir artimieji naršėme internete – ką gi tai reiškia. Simptomai: džiūsta burna, iš organizmo pasišalindami skysčiai išplauna mineralus“, – atvirai pasakojo moteris.
Jai paskirtas gydymas, vartoja vaistus, teks vykti ir į trečio lygio gydymo įstaigą tolimesniems tyrimas. Tačiau šiandien R. Rimkienė žvali, jaukiuose namuose užsiima jai mėgstama veikla – mezga tarsi meno kūrinius įvairius rūbus.
„Žodžių nėra kaip noria padėkoti gydytojams. Ir dar viena detalė – aš nedaviau nei šokolado. Tas davimas gadina ir patį žmogų, ir medikus. Apkalba gydytojus visaip, tačiau aš buvau prižiūrėta, gydoma. Negadinkime ir aptarnaujančio personalo. Jie dirba savo darbą“, – kalbėjo moteris.
Maistas – kaip kavinėje
R. Rimkienė mėgsta fiksuoti savo gyvenimo akimirkas telefonu. Pasijutusi geriau, ji padarė savotišką tyrimą apie ligoninės maistą.
Moteris fotografavo visus jai atnešamus patiekalus.
„Aš uždraudžiau savo vaikams kažką nešti, nes maistas ligoninėje – kaip namuose ar net skaniau. Aš visą gyvenimą maitinuosi sveikai, kepuosi net duoną, turiu jautrų skrandį, yra buvusi žaizda, tad ne viską galiu valgyti. O ligoninės maistas labai geras“, – sakė ji.
Anot moters, per 8 dienas nebuvo nė vieno pasikartojančio patiekalo. „Panašus buvo vienas patiekalas vakarienei – virtų bulvių cepelinai. Bet vieną kartą buvo su mėsa, o kitą – su varške ir špinatais. Kas drįsta kalbėti, kad maistas prastas – tai jau nežinau“, – sakė R. Rimkienė.