Plačiau apie mažakraujystę ir jos gydymo būdus papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys.
Jis paaiškino, kad mažakraujystė – tai yra būklė, kai dėl tam tikrų priežasčių žmogaus organizme pradeda mažėti raudonųjų kraujo ląstelių – eritrocitų.
„Kaip žinia, 30 proc. tos raudonos kraujo ląstelės sudaro baltymas hemoglobinas, jis išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti. Tai tos būklės, kada sumažėja hemoglobinas, sumažėja raudonų kraujo ląstelių, vadinamos mažakraujystėmis arba anemijomis“, – kalbėjo gydytojas.
Pasitaiko labai dažnai
Stokojant hemoglobino, žmogus pirmiausia skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu: „Pacientams sunku susikoncentruoti, jie būna pabalę, skundžiasi, kad šąla kojos, rankos, pradeda dažnai daužytis širdis, atsiranda taip vadinama tachikardija, širdies dūžių padažnėjimas krūtinės ląstoje.
Kai kuriems pacientams atsiranda liežuvio skausmai, liežuvio uždegimas, dar yra toks simptomas kaip neramių kojų sindromas. Tai pat gali pasitaikyti tokie egzotiniai simptomai – noras valgyti keistus dalykus, pavyzdžiui, noras valgyti ledus, smėlį, tai irgi gali būti vienas iš mažakraujystės požymių.“
Gydytojo teigimu, mažakraujystė yra labai dažna būklė. „Paskaičiuota, kad iš viso pasaulio gyventojų kažkada susidūrė ar susidurs 27 proc. visų gyventojų. Jei dabar pasaulyje gyvena 8 milijardai žmonių, tai greičiausiai 2 milijardai jų susidurs su šia būkle. Iš tų 2 mlrd. 60 procentai pacientų turės geležies stokos mažakraujystę. Taigi tai yra labai dažna būklė“, – sakė A. Degulys.
Didžiausią riziką susirgti mažakraujyste turi vaisingo amžiaus moterys, antroje vietoje pagal ligos dažnumą atsiduria vaikai iki 5 metų, didžiausioje rizikoje – iki 3 metų.
„Rečiausiai serga vyrai ir jei ateina vyras su mažu hemoglobinu, dažniausiai sakome: „Ieškokime bėdos, ar tai nėra koks kraujavimas“. Tad į vyrų mažakraujystę reikėtų reaguoti rimtai“, – įspėjo medikas.
Vaikams ir kūdikiams mažakraujystė tuo metu gali išsivystyti dėl to, kad pieno produktai, kurių tokiame amžiuje vartojama daugiausiai, slopina geležies įsisavinimą. Dėl geležies deficito vaikai pradeda lėčiau augti, gali atsirasti tam tikrų neurologinių bėdų.
Gali įspėti apie kitas ligas
Paklaustas, ar mažakraujystė daugiau yra liga, ar būklė, jis tvirtino, kad abu variantai teisingi, mat vienu atveju tai gali būti atskira liga, tačiau kitą kartą ir kažkurios kitos ligos simptomas.
„Anemijų būna pačių įvairiausių rūšių – ji atsiranda dėl to, kad žmogui pradeda trūkti tam tikrų vitaminų, mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino B12, B1, B6, ir vitamino D stygius gali sąlygoti, iš mikroelementų numeris vienas ir pats dažniausias turbūt yra geležies stygius organizme, tai pat – folio rūgšties deficitas. Gali būti, kad kaulų čiulpai negauna kraujo ląstelių dėl tam tikrų kraujo ligų. Taip pat gali varginti tam tikros imuninės, uždegiminės ligos“, – aiškino A. Degulys.
Jis pabrėžė, kad viena kalba yra, kai geležies stokojama, tačiau kitu atveju šio elemento galima gauti pakankamai, tačiau organizmas jo dėl tam tikrų priežasčių nepatenka į kraują.
„Pavyzdžiui, [čia turi įtakos] tokios būklės kaip skrandžio uždegimas, opaligė, žarnyno uždegimas, disbiozė, tam tikros gastroenterologinės ligos, opinis kolitas, ta pati celiakija. Ir tie žmonės sako, kad valgo viską, net vartoja geležies papildus, bet pas juos nėra geležies. Tad vienas dalykų – reikia išsiaiškinti, ar nėra tokių ligų.
Dar visai kitas dalykas, kai kraujo netenkama įsipjovus ar patyrus kokią traumą, tada natūraliai turėsime geležies stoką. Tai čia yra ir visos operacijos, ir kraujavimai. Žinoma, kad jei pacientas yra virš 65 m. ir stebime geležies stoką, iki 10-ies proc. diagnozuojame skrandžio arba storosios žarnos vėžį, nes iš ten pradeda kraujuoti“, – pastebėjo jis.
Pasak gydytojo, dėl šios priežasties reikia išsiaiškinti, ar pacientas neturi opos skrandyje, ar nėra kraujavimo šlapimo takuose, ar moteris neturi miomų, neserga endometriozė, kas gali sukelti kraujavimą.
Prie būklės pripranta
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad yra dviejų tipų mažakraujystė – kai ji vystosi lėtai ir staigiai.
„Pavyzdžiui, labai dažnai mažakraujystė išsivysto fertilaus amžiaus moterims, kurios turi labai gausias menstruacijas ir taip netenka daugiau geležies, negu jos gauna. Taip jos kiekis po truputį mažėja. Ir tokiais atvejais šią būklę žmonės labai gerai toleruoja, pripranta, sako, kad silpniau jaučiasi, nori daugiau miego, reikia ilgiau pailsėti, darbe labiau pavargstu.
Jei hemoglobinas sumažėja staiga, simptomai visai kitokie – žmogus gali nualpti, negali atsistoti, būna baisus širdies daužymasis, silpnumas, mieguistumas ir t.t.“ – vardijo jis ir pridūrė, kad pagal sutrikimo pobūdį žmogus šeimos gydytojo turėtų būti nukreipiamas ir atitinkamiems specialistams.
Nors diagnozuoti mažakraujystę iš esmės gali bet kurios srities specialistas, dažniausiai tą daro šeimos gydytojai.
„Nustatyti mažakraujystę labai lengva, labai pigu, tereikia paimti bendrą kraują tyrimą ir jei matome, kad jame hemoglobino koncentracija sumažėjusi, faktas, kad jau yra mažakraujystė. Kitas žingsnis seka išsiaiškinti, kokia tai yra mažakraujystė.
Čia daugybę tyrimų vėlgi gali padaryti šeimos gydytojas. Pirmiausia pradedame nuo geležies stokos tyrimų, tada šeimos gydytojas atitinkamai turi nukreipti kitur tuos pacientus. Jeigu atmetamos visos priežastys, nerandama, kodėl atsirado mažakraujystė, o tokių pacientų būna kokie 5–10 proc., tik tada jie turėtų pakliūti pas gydytoją hematologą“, – pabrėžė A. Degulys.
Ką daryti vegetarams?
Gydytojas kartu paneigė įsitikinimą, kad vegetarišką, veganišką mitybą propaguojantiems žmonėms gresia anksčiau ar vėliau susirgti mažakraujyste.
„Tai, ką mes valgome, labai svarbu, kiek geležies gauname, nuo to priklauso mūsų kraujas. Dažnai pas mane ateina pasikonsultuoti pacientai vegetarai ir sako: „Mano šeimos gydytoja prievartauja mane valgyti mėsą, nes kitais neatstatysiu geležies“. Tai atsakymas – neprivaloma valgyti mėsos, vegetarai gali puikiai užtikrinti geležies atsargas, tik tai daug sunkesnis darbas nei tiems, kurie valgo mėsą.
Bet tą galima padaryti visavertiškai sudėliojus mitybos racioną – žirniai, pupos, lęšiai, humusas, avinžirniai turi labai daug geležies, taip pat – įvairūs riešutai, smaližiams tinka juodas šokoladas, džiovinti vaisiai – abrikosai, slyvos. Tad paįvairinus augalinės kilmės mitybą galima užtikrinti normalų geležies kiekį“, – patarė specialistas.
Galima „gydytis“ vien maistu?
Paklaustas, ar jau esant geležies stokos mažakraujystei pagyti galima sureguliavus maistą, A. Degulys teigė, kad tai įmanoma tik lengvais atvejais.
„Lengvas mažakraujystes – taip, bet dažniausiai ne. Jei jau hemoglobinas pradeda „važiuoti“ į apačią, maistu atstatyti labai sunku. Pacientės dažnai sako, kad nori viską atstatyti maistu, nenori vartoti vaistų, tai aš sakau, kad tai įmanoma – suvalgykite 10 steikų per dieną ir jūsų hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praktiškai lengvesnis kelias išgerti tabletę, kur yra koncentruotos geležies“, – konstatavo jis.
Gydytojas pridūrė, kad mitybos sureguliavimas gali būti veiksmingas, kai dar kalbama apie geležies stoką. Apie ją gali įspėti sumažėjusios baltymo feritino atsargos. Jei padarius jo tyrimą paaiškėjo, kad feritino kiekis per mažas, tai jau ženklas, situacijai toliau blogėjant ir hemoglobinas pradės kristi.
Paklaustas, kiek mažakraujystės atsiradimą sąlygoja aplinkos veiksniai – gyvenimo būdas, stresas, miego sutrikimai, gydytojas pažymėjo, kad visa tai gali veikti netiesiogiai. „Jei mažiau išsimiegi, nori daugiau valgyti, kai stresuoji, vieni išvis nevalgo ar kitaip valgo, tad galų gale viskas susiveda į mitybines priežastis, ką valgai, kiek valgai, kaip dažnai valgai. Taip pat žinome, kad tie žmonės, kurie daug stresuoja, jiems dažniau atsiranda opaligė skrandyje. Tad stresuojantys žmonės gali nukraujuoti iš skrandžio, tad gali būti tokios netiesioginės priežastys“, – aiškino hematologas.
Taip pat jis akcentavo, kad kasmet kiekvienam žmogui reikėtų atlikti profilaktinį kraujo tyrimą, „Nes yra tokių mažakraujysčių, kai žmogus nejaučia jokių simptomų ir sako besijaučiantis visiškai gerai, tačiau padarius kraujo tyrimą pamatomas jau sumažėjęs hemoblogino tyrimas. Taip pat svarbu išlaikyti ramybę, laikytis taisyklingos mitybos, aktyvaus sporto ir profilaktinis tikrinimasis“, – patarė A. Degulys.
