• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavasaris – tai metas, kai gamta atbunda, o sodininkai imasi svarbiausių darbų. Atšilęs oras signalizuoja, kad laikas genėti krūmus, formuoti vaismedžius ir pasirūpinti augalų priežiūra. Tinkamas pavasarinis genėjimas padeda augalams geriau augti, duoti gausesnį derlių ir išlaikyti sveiką, estetišką formą.

Pavasaris – tai metas, kai gamta atbunda, o sodininkai imasi svarbiausių darbų. Atšilęs oras signalizuoja, kad laikas genėti krūmus, formuoti vaismedžius ir pasirūpinti augalų priežiūra. Tinkamas pavasarinis genėjimas padeda augalams geriau augti, duoti gausesnį derlių ir išlaikyti sveiką, estetišką formą.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt arboristas Arnas Švelnikas atskleidžia, ką šiuo metu yra būtina padaryti savo sode įvairiems krūmams ir vaismedžiams.

Svarbūs pavasario darbai sode

A. Švelnikas pasakoja, kad ankstyvą pavasarį, kai dar yra sniego arba šalta, galima pradėti genėti vaismedžius.

„Šiek tiek vėliau po genėjimo galima rinktis tam tikras priemones, apsaugančias nuo grybinių ligų ir kenkėjų, pavyzdžiui, sodo purškimus vario sulfatu, tam tikrais sebsicidais, kad sezono metu nebūtų matyti, jog medžiai užpulti kenkėjų ar grybinių ligų“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, po dviejų savaičių purškimą galima pakartoti, pavyzdžiui, jeigu iš pernai matėte, kad medžiai sirgo. Tai ypač aktualu kriaušėms, nes daugelis žino, kad jos „serga“ kriaušių rūdimis, o geriausias vaistas nuo to yra purškimas vario sulfatu.

REKLAMA

„Kai šiek tiek pašyla ir nebėra sniego, įšalo, nusistovi pliusinė temperatūra, galima pradėti genėti vaiskrūmius, tokius kaip šilauoges, serbentus. Taip pat galima pradėti tręšimo darbus“, – pažymi arboristas.

A. Švelniko teigimu, vaiskrūmius ir vaismedžius, ypač rūgščią terpę mėgstančius augalus, tokius kaip šilauoges, galima patręšti rūgščioms dirvoms pritaikytomis trąšomis.

„Rododendrai taip pat mėgsta rūgščią dirvą, juos taip pat reikėtų partręšti“, – priduria pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Vis tik, anot specialisto, pagrindinis žolinių ir gėlinių kultūrų genėjimas dažniausiai atliekamas rudenį, o ne pavasarį.

„Kai kurie varpiniai ar kiti vienmečiai augalai, kurie nudžiūsta ir kitais metais auga iš naujo, yra nukerpami rudenį, nes taip paprasčiau – geriau matosi. Pavasarį, jei nespėjote, galite nukirpti ir tada“, – sako jis.

Jei rudenį ko nors nenukirpote, pavasarį matyti, kas liko iš nudžiūvusių pumpurų, kas nužydėjo ir nuaugo praėjusį sezoną. Šiuos augalus pavasarį galima pašalinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gėlyno tręšimą. Svogūnines gėles, tokias kaip tulpės ar hiacintai, reikia tręšti specialiomis trąšomis.

Po žydėjimo, praėjus keliems mėnesiams – birželį arba gegužę – reikia iškasti svogūnėlius, palaikyti juos iki rugsėjo, spalio ar lapkričio ir pasodinti iš naujo, kad kitą pavasarį turėtumėte gražesnius žiedus ir pumpurus“, – priduria pašnekovas.

REKLAMA

 

Serbentų ir šilauogių priežiūra

A. Švelnikas teigia, kad serbentų genėjimas pavasarį yra paprasčiausias darbas sode. Anot jo, yra viena pagrindinė taisyklė: jei matote storas šakas, turite iškirpti seniausias, nes iš jų pradės augti naujos ir krūmas atsinaujins.

„Jeigu šakelės stipriai išvirtusios, tapusios horizontalios arba taip išlinkusios, kad auga žemyn, šias šakas taip pat reikėtų patrumpinti – tai pagerins derlių“, – pažymi jis.

REKLAMA

Kalbėdamas apie šilauogių genėjimą, A. Švelnikas rekomenduoja iškirpti keturmetes šakas, kad krūmas taptų keturmečiu. Tai reiškia, kad reikia palikti trijų metų šakas: šių metų, praėjusių ir užpernų, o keturmetes šakas iškirpti.

„Tokiu būdu krūmas atsinaujina. Jei pastebite nudžiūvusias ar besikryžiuojančias šakas, kurios gali sukelti pažeidimus ir platinti ligas, besitrindamos viena į kitą, jas taip pat reikia pašalinti“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šilauoges, pasak A. Švelniko, būtina tręšti rūgščiomis trąšomis. Be to, prieš tręšiant reikia šiek tiek „pakelti“ dirvą, nes durpė turi tendenciją suslėgti, o augalai reikalauja ne tik vandens ir trąšų, bet ir oro, kad dalis jo pasiektų šaknis.

„Svarbu, kad šaknys gautų tiek reikalingų maistinių medžiagų, tiek ir oro“, – apibendrina specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų