Smilkalų deginimo praktika turi gilias istorines šaknis. Tuo pradėta užsiimti jau senovėje – Egipte, Babilone ir Graikijoje jie būdavo naudojami religiniuose ritualuose.
Ši praktika daugybe šimtmečių išliko ne be priežasties. Manoma, kad smilkalai teigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir palengvina stresą bei nerimą, aiškina Hussainas Abdeh, vyresnysis vaistininkas iš „Medicine Direct“. Visgi, ir gero gali būti per daug.
„Jei nuolat deginate smilkalus dideliais kiekiais, tai gali padidinti plaučių vėžio, smegenų auglių ir leukemijos pavojų“, – sako jis.
Be to, nuolatinis aromatinių medžiagų deginimas taip pat gali sukelti mutacijas. H. Abdeh paaiškino: „Kai kurie žmonės juos užsidega kasdien, bet smilkaluose esantys chemikalai gali net pakeisti genetinę medžiagą.“
Dėl šios priežasties jis pataria smilkyti tik nedidelį gabalėlį smilkalo ir tai daryti kuo trumpesnį laiko tarpą, rašoma express.co.uk.
„Be to, sudeginus smilkalą būtinai reikia gauti kuo daugiau šviežio oro“, – pataria vaistininkas.
Ką sako mokslas
Nors mokslinių tyrimų šia tema nėra daug, keletas tyrimų rodo, kad smilkalai išties gali kelti pavojų sveikatai. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime buvo nagrinėjamas smilkalų poveikis kognityviniams gebėjimams trejų metų laikotarpiu.
Tyrėjai taip pat norėjo sužinoti, ar yra koks nors ryšys tarp smilkalų deginimo viduje ir smegenų struktūros. Tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę insulto ar demencijos simptomų. Tyrimo dalyviai sakė, kad smilkalus smilkė namuose, kiekvieną savaitę, penkerius metus.
Ką išsiaiškino mokslininkai?
Smilkalų naudojimas namuose buvo susietas su prastesniais rezultatais daugelyje kognityvinių gebėjimų sričių tyrimo pradžioje, o po trejų metų taip pat pastebėtas žemesnis „numatytojo režimo tinklo“ junglumas. Numatytojo režimo tinklas – tai skirtingų smegenų sričių tinklas, kuris aktyvuojasi tuomet, kai žmogus nėra susitelkęs į išorinį pasaulį.
Be to, smilkalų smilkymas buvo siejamas su diabetu ir hiperlipidemija (per dideliu riebalų, pavyzdžiui, cholesterolio, kiekiu organizme), o tai savo ruožtu galėjo nulemti prastesnius kognityvinius gebėjimus.
„Smilkalų smilkymas namuose yra susijęs su prastesniais kognityviniais gebėjimais per trejus metus“, – tokia buvo šį tyrimą atlikusių mokslininkų išvada.
Smilkalų smilkymo praktika taip pat mažina smegenų junglumą ir sąveikauja su kraujagyslių ligomis, o tai sudaro sąlygas prastesniems kognityviniams gebėjimams, pridūrė tyrimo autoriai.
Kai kurie kiti tyrimai yra parodę, kad smilkalai namuose padidina policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA) vadinamų chemikalų kiekį ore, o tai savo ruožtu siejama su vėžiu. Šių tyrimų rezultatai nestebina – bet kokios organinės medžiagos – tabako lapų, anglies ar smilkalų – deginimas padidina PAA kiekį.
Šie duomenys dar nėra galutiniai
Visgi, šie duomenys dar nėra galutiniai. Didžiausias ligi šiol atliktas tyrimas aiškinosi ryšį tarp smilkalų smilkymo ir vėžio – Singapūre buvo stebima 61 000 žmonių sveikata. Nors tyrime teigiama, kad smilkalus smilkę žmonės du kartus dažniau susirgo kvėpavimo takų vėžiu, lyginant su tais, kurie smilkalų nenaudojo, šio tyrimo rezultatai buvo gana silpni.
„Bet kuriuo atveju, jei norite išvengti visų neigiamų pasekmių sveikatai, smilkalus smilkykite tik gerai vėdinamame kambaryje“, – pataria sveikata besirūpinanti organizacija „Cancer Council“.
