Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.
Mėnesio pradžioje augančias, vegetaciją baigusias daugiametes gėles patręškite kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (30 g/m2) arba pelenais, kad geriau pasiruoštų žiemai. Rugsėjo pradžioje nugnybkite vijoklinių rožių viršūnėles – jų stiebai greičiau sumedės ir geriau žiemos.
Daugiamečių gėlių sodinimas
Iki rugsėjo vidurio reikia dauginti ar persodinti pavasarį ir vasarą peržydėjusias daugiametes gėles: astilbes, auskarėlius, pentinius, alpinius astrus, kurpeles, pakalnutes, bruneras, aubretes, gvaizdes, alūnes, bergenijas, daugiamečius laibenius, plukes, raktažoles ir kt.Vienoje vietoje augdamos 3–4 metus,gėlės pasensta, pasidaro ne tokios gražios.
Apžiūrėkite iškastus augalus: prie stiebų turi matytis rausvi arba balti augimo pumpurai. Stenkitės jų nepažeisti, labai atsargiai išskirstykite senus kerus. Jie dalijami į tiek dalių, kad kiekvienas sodmuo turėtų po 2–3 augimo pumpurus ir tiek pat šaknų.
Sodmenys paprastai sodinami į rūpestingai paruoštą ir kompostu (10 kg/m2) patręštą dirvą. Pasodinti augalai gerai palaistomi ir apmulčiuojami durpėmis, kad spėtų prigyti ir pasiruošti žiemai.
Bijūnų dauginimas ir sodinimas
Dabar pats tinkamiausias laikas dauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Sodinant vėlai rudenį nutrupa jaunos siurbiamosios šaknys, išaugusios antrojo šaknų augimo metu, o pasodinti augalai iki šalnų nespėja išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.
Bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6–6,5), giliai įdirbtoje ir derlingoje vidutinio sunkumo priesmėlio arba priemolio dirvoje, kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo vanduo. Bijūnai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų, todėl reikia rūpestingai paruošti duobę sodinimui. Duobės dugne įrenkite drenažą. Tam tinka rupus žvyras, skalda.
Jei puveningas dirvos sluoksnis nestoras (maždaug 20 cm), naudinga į 50–60 cm gylio ir 50–80 cm skersmens duobes iki pusės įberti tos pačios puveningos žemės. Prie jos galima pridėti du trečdalius gero pūdinio (trąšios kompostinės žemės, sumaišytos su perpuvusiu mėšlu, smulkiu upės smėliu ir trąšomis). Tarp duobių turi būti 50–100 cm atstumas.
Bijūnai sodinami negiliai: virš pumpurų reikia užpilti tik 5–6 cm storio žemės sluoksnį. Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, vegetacijos pradžioje – nuo sausros.
Pasodintus bijūnus reikia palaistyti, kad žemė geriau priglustų prie šaknų, užberti sausa žeme arba mulčiuoti durpėmis. Sumedėję bijūnai dažnai dauginami sėklomis. Jos turi būti sėjamos tik surinkus. Taip pat sėklas galima stratifikuoti ir sėti anksti pavasarį.
Dabar pats tinkamiausias laikas sodinti ar persodinti dekoratyvius spygliuočius.
Gėlių persodinimas
Pirmoji rugsėjo dekada – paskutinis terminas į pastovią vietą gėlyne ar į lysvę sodinti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius, piliarožes, šiupinius gvazdikus. Tuo tarpu narcizus, margutes, hiacintus, dekoratyvinius česnakus ir smulkias vogūnines gėles (snieguoles, krokus, scylesir kt.) sodiname rugsėjį, o tulpes – spalio mėnesį.
Smulkesnių svogūnėlių sodinimo gylis – 4 cm, stambesnių – 8 cm. Narcizų svogūnėlius į dirvą sodinkite15 cm gyliu, eilėse kas10–15 cm, tarp jų paliekant 20 cm tarpus. Sodinant grupėmis, rekomenduojamas atstumas tarp svogūnų – 15 cm x 15 cm.
Prieš sodinant rekomenduojama svogūnėlius dezinfekuoti kalio permanganato (stipriai rausvos spalvos) arba topsino tirpale (10 l vandens ištirpinti šaukštą fungicido). Svogūnėlius laikykite pusę valandos 18–20 laipsnių šilumos tirpale, nes šaltame vandenyje nesuveikia cheminės medžiagos. Sodindami svogūnėlius mūvėkite gumines pirštines.
Rugsėjo pradžioje chrizantemos jau turėjo būti perkeltos į šiltnamį, nes temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, žiedynai prastai formuojasi, išsivysto vienašoniai žiedynai.
Iškasamos nežiemojančios gėlės
Prieš šalnas nepamirškite iškasti kardelius, montbretes, galtonijas, kanas ir kitas lauke nežiemojančias gėles. Svogūnus ir gumbasvogūnius apdžiovinkite ir laikykite 5 laipsnių temperatūroje.
Žemių nuo iškastų kanų gumbų galite nenuvalyti – nupjaukite lapus, stiebus ir neapdžiovintus suneškite į patalpą, kurioje būna pastovi 3–5 laipsnių temperatūra. Saulėtą dieną rugsėjo pabaigoje iškaskite jurginus.
Jei žemė sausa, rugsėjį palaistykite daugiametes gėles ir krūmus, tada jie geriau žiemos. Į patalpas suneškite visus vasarą balkonuose ar namo terasose augusias gėles: pelargonijas, fuksijas, chlorofitus, gebenes, šlamučius, cimbžiedas, gumbines begonijas, Valero ir Naujosios Gvinėjos spriges, lantanas.
Iš lauko lysvių iškaskite per vasarą pailsėjusius augalus (kalijas, meilenius, amariles, klivijas, ciklamenus) ir pasodinkite juos į vazonus. Gumbinių begonijų gumbus apdžiovinkite dėžutėje, susluoksniuokite su sausomis durpėmis ir žiemoti palikite 5–10 laipsnių šilumos patalpoje ar vėsiame rūsyje.
