Vandentvarkos ekspertai pastebi, kad žmonės į kanalizaciją nuleidžia ne tik mums įprastas atliekas, bet ir kur kas įdomesnių dalykų – kartais net sunku patikėti savo akimis, rašoma pranešime spaudai.
„Kiekvieno vandens lašo kelionė prasideda nuo atsakingo vartojimo ir baigiasi teisingu atliekų tvarkymu. Šventiniu laikotarpiu, kai virtuvėse darbuojamės intensyviau, ypač svarbu prisiminti, jog netinkamos atliekos, patekusios į kanalizaciją, gali kelti grėsmę ne tik nuotekų sistemai, bet ir visam vandens ciklui.
Tad tinkami įpročiai prisideda prie švarios aplinkos išsaugojimo“, – sako didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis.
Bendrovė per mėnesį mechaniniu būdu išvalo apie 74 tonų įvairių stambių atliekų, daugiausia sauskelnių ir higienos reikmenų, taip pat net 221 tonų smėlio, 4,7 tonų riebalų.
Nuo kiekvieno vilniečio namų iki didžiausios Lietuvoje Vilniaus nuotekų valyklos atliekos kartu su nuotekomis vidutiniškai keliauja nuo 2 valandų iki 2 parų.
Minėtos vandentvarkos bendrovės užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 41 proc. gyventojų kepimo aliejų ir kitus riebalus išpila į nuotekas.
Maždaug trečdalis apklaustųjų pripažino į kanalizaciją metantys sugedusius ar pasenusius maisto produktus (32 proc.) bei plaukus (32 proc.). Ketvirtadalis respondentų (24 proc.) į nuotekų sistemą išmeta popierinius rankšluosčius.
Per šventes radinių nuotekose padaugėja
V. Matonis pasakoja, kad bendrovės nuotekų valymo sistemas gyventojų netinkamai išmestos atliekos pasiekia ištisus metus, tačiau per didžiąsias šventes jų ne tik smarkiai padaugėja, bet pasikeičia ir sudėtis.
„Kalėdų laikotarpiu į kanalizaciją patenka daugybė atliekų. Tarp dažniausiai pasitaikančių šiuo metu – mandarinų žievelės, jas žmonės vis dar nuleidžia į klozetą, o ne išmeta į šiukšlių dėžę.
Nuotekų sistemose taip atsiduria šventiniu laikotarpiu dažniau naudojamos popierinės servetėlės, skirtingai nei tualetinis popierius, jos nesuyra vandenyje“, – pastebi bendrovės atstovas.
Anot V. Matonio, visa tai kelia iššūkių nuotekų sistemoms, didina jų užsikimšimo riziką ir apsunkina valymo įrenginių darbą.
„Netinkamai tvarkant atliekas žmonėms visų pirma reiktų pagalvoti apie tai, kokių problemų dėl to jie gali turėti patys – užsikimšusios kriauklės, klozetai ir net pastatų vamzdynai, kuriems išvalyti teks kviesti specialistus ir patirti nemenkų išlaidų“, – sako jis.
Minėtos vandentvarkos bendrovės duomenimis, šiemet dar nepasibaigus metams dėl į nuotekų sistemą neatsakingai išmestų atliekų jau fiksuota 1,55 tūkst. įvairaus sunkumo vamzdynų užsikimšimų.
Atliekų tvarkymas kainuoja apie 185 tūkst. eurų
Šalia kasdienių atliekų nuotekose kartais aptinkami ir netikėti radiniai.
„Šiandien keistų radinių pasitaiko kur kas rečiau, nes daugelyje valymo įrenginių yra įrengti atliekų smulkintuvai. Vis dėlto anksčiau yra pasitaikę įdomių atvejų, pavyzdžiui, kartą specialistams iš sistemų teko šalinti net 25 metrus kiliminės dangos.
Be abejo, tokie dalykai į sistemą per klozetą nepatenka, būna išmetami į kanalizacijos šulinius ar pan. Deja, tenka pripažinti, kad atliekomis vis dar atsikratoma ir tokiais būdais“, – dėsto V. Matonis.
Anot minėtos vandentvarkos bendrovės atstovo, visos surinktos atliekos, perduodamos atliekų tvarkymo bendrovėms – jų sutvarkymas bendrovei kainuoja apie 185 tūkst. eurų per metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
