Profesorius Unikauskas: kas nutinka mūsų organizmui, kai sulėtėja skydliaukės veikla?

Daktaras pasakoja, kad į daugybę rimtų simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, vangumą, svorio augimą, suprastėjusią atmintį, esame linkę pažiūrėti pro pirštus. Vis tik, šių simptomų atsiradimui gali būti labai rimta priežastis – skydliaukės sulėtėjimas, kuris dar vadinamas hipotiroze.

„Skydliaukė yra atsakinga už hormonų gamybą. Hormonas T3 užkuria energijos gamybą mūsų ląstelėse. Kai senka skydliaukė, faktiškai subyra mūsų visa endokrininė sistema. Na, o endokrininė sistema apskritai yra mūsų kūno esmė.“

Stresas ir nevisavertė mityba – mūsų priešai

Pasak daktaro, nuolat patiriamas stresas ir angliavandenių gausus maistas – daugybės problemų priežastis. Patiriant stresą – išderinama organizmo veikla ir pradedami gaminti tokie hormonai, kaip kortizolis. Na, o dėl netinkamos mitybos, įvyksta kepenų suriebėjimas.

„Skydliaukė gamina du hormonus: T4 ir T3. T4 yra neaktyvus hormonas, o T3 – aktyvus. 80 procentų skydliaukės gaminamų hormonų yra neaktyvūs. Iš karto kyla klausimas: kuriame organe vyksta šio hormono aktyvavimas? Kepenyse. Kai kepenys yra suriebėjusios, T4 pasikeitimas į aktyvų hormoną – pradeda strigti. Ypač didelę įtaką šiam procesui daro ir geležies trūkumas.“

Daktaras atkreipia dėmesį, kad geležies trūkumas dažniausiai kamuoja moteris, dėl suprantamų priežasčių. Tačiau A. Unikauskas ragina nepamiršti, jog yra ir daugiau galimų priežasčių.

„Pavyzdžiui, dėl kraujavimo į žarnyną iš  opų. Kai taip nutinka, būna juodos it smala išmatos, nekalbant jau apie kraujo atsiradimą išmatose. Kai yra maži pažeidimai gleivinėje ir kraujavimas visai minimalus – išmatos bus normalios ir, tikėtina, žmogus net nežinos, kad turi problemų. Bet, jei tai trunka mėnesius, o gal net ir metus, gali pradėti trūkti geležies. Kraujuojant prarandami eritrocitai, su jais – hemoglobinas, o su hemoglobinu – geležis. Ir taip sulėtėja skydliaukė.“

Sulėtinti skydliaukės veiklą gali ir kitų įvairių mineralų trūkumas organizme.

„Kad skydliaukė funkcionuotų normaliai, organizmui neturi trūkti šių medžiagų: jodo, cinko, seleno, vitamino D ir vitamino A. Dažniausiai mūsų organizmas būna neblogai aprūpintas vitaminu A, tačiau vitamino D trūkumas pasireiškia daugeliui. Kalbant apie seleną – būtent jis yra kaltininkas susidarančių skydliaukėje mazgų“, – teigia A. Unikauskas.

Kaip nustatomi skydliaukės sutrikimai?

„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė dalinasi, jog didžioji dalis skydliaukės sutrikimų nustatoma tyrimų dėka.

„Siekiant nustatyti skydliaukės sutrikimus, reikalingas laboratorinis kraujo tyrimas. Pakanka ištirti skydliaukę stimuliuojantį hormoną TSH arba TTH. Jeigu rezultatai parodo, kad viskas yra normos ribose, manoma, kad skydliaukės hormonai tiroksinas ir trijodtironinas taip pat normoje.“

Tačiau skydliaukės veikla yra pilna paradoksų.

„Gali nutikti taip, kad skydliaukė bus normos ribose, bet skydliaukės hormonai – pakitę, ir atvirkščiai. Tokia situacija gali pasitaikyti, nes TSH veikia daugelis faktorių: įvairios ligos, aplinkos faktoriai ir netgi dienos metas“, – teigia gydytoja.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis skydliauke.

„Pagalbą sau teikti reikia ne tada, kai situacija tampa nebekontroliuojama, o kai viskas yra dar gerai. Visų pirma, svarbu valgyti maistą, praturtintą jodu – pavyzdžiui, vartoti jūros dumblius ir paprastą druską pakeisti joduota druska. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą geležies ir seleno kiekį organizme. Jei jaučiate skydliaukės ligoms būdingus simptomus, geriau nedelsti ir pasidaryti tyrimus, kad sužinotumėte, ar tikrai netrūksta geležies ir seleno. Kaip ir kitas ligas, skydliaukės hormonų sutrikimus gali lemti stresas, todėl labai svarbu išmokti jį valdyti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.