Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis. Vyrauja du ligos tipai – išeminis ir hemoraginis insultas. Išeminio insulto metu užsikemša kuri nors galvos smegenis maitinanti kraujagyslė, o hemoraginio – dėl kraujagyslės plyšimo kraujas išsilieja į galvos smegenis ar jų dangalus.
Pirmieji insulto požymiai
D. Jatužis atskleidžia, kad dažniau žmonės patiria išeminį insultą. Jis sudaro apie 87 procentus visų insulto atvejų. Anot gydytojo, išeminio insulto neretai galima išvengti įsidėmėjus vos kelis jį pranašaujančius simptomus. Dažniausiai jie būna trumpalaikiai ir praeina savaime po valandos ar greičiau.
„Žmogui gali nusilpti vienos pusės galūnės arba pusė veido. Iš rankos krenta puodelis, tušinukas, nepavyksta išlaikyti pakeltos rankos, jaučiamas vienos kojos silpnumas. Kiti ūminės išemijos požymiai – vienos kūno pusės aptirpimas, nejautra arba „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis vienoje kūno pusėje ar galūnėje.
Taip pat ūmus regos sutrikimas viena akimi ar kurios nors regos lauko pusės iškritimas, staigus, be priežasties atsiradęs pusiausvyros, koordinacijos ar eisenos sutrikimas. Pasitaiko ir kalbos sutrikimų.
Tuomet žmogus nebegali normaliai kalbėti, žodžiais išreikšti savo minčių arba nesupranta kitų žmonių klausimų, paliepimų, nors nėra praradęs sąmonės. Šie minėti trumpalaikiai simptomai vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais“, – pasakoja gydytojas.
Nenumokite ranka į šiuos simptomus
Specialisto teigimu, į minėtus požymius svarbu reaguoti žaibiškai, net jeigu pasireiškę simptomai atrodo nepavojingi ir praeina savaime.
„Pajutus bet kuriuos iš čia išvardytų požymių, reikia įvertinti neurologinę būklę ir atlikti diagnostinius tyrimus. Net jeigu simptomai praeina savaime, per kelias minutes ar valandą.
Tada ieškome sutrikimo priežasties ir neretai išaiškiname sunkias kraujagyslių ligas, širdies ritmo sutrikimus ar kitas priežastis, kurios artimoje ateityje gali sukelti insultą“, – pasakoja D. Jatužis.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad prieš hemoraginį insultą tokių praeinančių simptomų būna žymiai rečiau. Tačiau sunerimti reikėtų pajutus stiprų, be priežasties atsiradusį ir anksčiau nepatirtą galvos skausmą.
„Toks stiprus, netikėtai atsiradęs galvos skausmas gali praeiti savaime. Tačiau kelia rimtą įtarimą dėl išsiplėtusios ir galinčios plyšti smegenų kraujagyslės, vadinamos aneurizma“, – įspėja D. Jatužis.
Kam rizika didžiausia?
Gydytojo teigimu, didžiausią riziką patirti insultą turi vyresnio amžiaus žmonės. Ypač, jeigu jie serga kitomis gretutinėmis ligomis.
„Insulto rizika neabejotinai didėja kartu su amžiumi. Įvykęs insultas vyresniems žmonėms grėsmingesnis, dažniau baigiasi komplikacijomis. Sveikimo ir reabilitacijos procesas jiems yra žymiai sunkesnis dėl kitų gretutinių ligų“, – atskleidžia gydytojas.
Gydytojas atkreipia dėmesį į ligas, kurios labiausiai didina insulto riziką. Tai padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio, ypač vadinamo „bloguoju“, kiekis kraujyje. Taip pat cukrinis diabetas, širdies ligos: miokardo infarktas, prieširdžių virpėjimas, mechaniniai širdies vožtuvų protezai, širdies nepakankamumas.
Insulto pavojų didina ir paveldimos kraujo krešėjimo ligos bei ligos, pažeidžiančios smulkiąsias smegenų kraujagysles. Taip pat kai kurie gyvensenos faktoriai: rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas, išsekimas, fizinio aktyvumo stoka, viršsvoris ir nutukimas, ypač pilvinio tipo.
Taip pat paklausėme gydytojo, ar tiesa, kad moterys dažniau serga insultu. Anot jo, remiantis pastarųjų metų šaltiniais, galima rasti vyraujančią nuomonę, kad moterys, ypač vyresnio amžiaus, serga kiek dažniau nei vyrai. Nors sergamumo rodikliai tarp vyrų ir moterų nėra labai skirtingi, pabrėžia gydytojas.
„Moterų gyvenimo trukmė daugelyje šalių yra ilgesnė nei vyrų. Vyresnių kaip septyniasdešimt metų žmonių tarpe moterų bus daugiau, todėl jos sudaro didesnę dalį vyresnio amžiaus ligonių, sergančių insultu. Taigi ir insultų sergančių moterų automatiškai daugiau“, – svarsto D. Jatužis.
Kodėl moterys serga dažniau?
Greta ilgesnės moterų gyvenimo trukmės, yra ir daugiau veiksnių, lemiančių moterų dažnesnį sergamumą. Vienas jų, pomenopauzinio laikotarpio pokyčiai moters organizme.
„Iki menopauzės moterys kraujagyslių ligomis serga rečiau nei vyrai, nes estrogenai pasižymi gana stipriomis kraujagysles nuo aterosklerozės apsaugančiomis savybėmis. Tačiau pomenopauziniame laikotarpyje, stipriai sumažėjus estrogenų kiekiui, išauga rizika sirgti tokiomis ligomis kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas.
Taigi šių ligų padažnėjimas pomenopauziniu laikotarpiu gali būti viena iš dažnesnio insulto priežasčių. Netgi nustatyta, kad moterys dažniau serga širdies ritmo sutrikimu – prieširdžių virpėjimu,– kuris insulto riziką didina penkis ar daugiau kartų“, – pabrėžia D. Jatužis.
Insultas neaplenkia ir jaunų merginų
Anot specialisto, jaunesnio amžiaus moterys insultą patiria retai. Tačiau kai kurie veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti šia liga.
„Kai kurios specifinės priežastys didina riziką. Tai gali būti nėštumo pabaigoje besivystančios komplikacijos, viena jų – preeklampsija. Moterims, kurios nėštumo pabaigoje patyrė preeklampsiją ar kitas komplikacijas, po gimdymo insulto rizika kurį laiką irgi didesnė.
Moterys dažniau serga migrena. Insulto rizika išauga sergančiomis „migrena su aura“. Ypač jeigu serganti moteris dar ir rūko bei vartoja hormoninius kontraceptikus. Toks veiksnių trio taip pat didina insulto riziką“, – įspėja D. Jatužis.
Gydytojas atskleidžia liūdną statistiką – insultas nusineša dukart daugiau moterų gyvybių nei krūties vėžys:
„Daug kalbama apie vėžinius susirgimus ir tai yra išties labai svarbu. Tačiau amerikiečių duomenys rodo, kad nuo insulto miršta du kartus daugiau moterų nei nuo krūties vėžio“, – teigia D. Jatužis.
Sveikata – jūsų rankose
Gydytojas nuogąstauja, kad Lietuvoje žmonės skiria mažai dėmesio savo sveikatai. Jis pastebi, kad lietuvaičiai sveikata rūpintis pradeda tik ištikus bėdai.
„Nėra taip paprasta įtikinti žmogų, turintį padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, labiau rūpintis savo sveikata. Jam dažniausiai labai sudėtinga koreguoti savo įpročius, gyvenseną, ypač jeigu iki tol nėra patyręs „įspėjančio skambučio“: praeinančio smegenų išemijos priepuolio, nestipraus insulto, infarkto ar panašaus susirgimo, kuris priverstų susimąstyti ir kažką keisti savo gyvenime.
Žmonės linkę ieškoti lengviausio problemos sprendimo ir perkelti visą atsakomybę medikams. Jie tikisi, kad gydytojo išrašytas vaistas kaip burtų lazdelė viską pakeis – ir gresiančių ligų riziką, ir jau įvykusio insulto pasekmes.
Deja, taip nėra. Veiksminga insulto praktika be paties žmogaus pastangų ir indėlio sunkiai įmanoma. Labai svarbu, kad žmogus žinotų, kas gali sukelti insultą ir kokias konkrečias sveikatos problemas jis pats turi. O tada dėtų visas pastangas pakeisti žinomus rizikos veiksnius.
Ne visus rizikos veiksnius mes galime kontroliuoti: nepakeisime savo amžiaus, lyties, genetikos. Tačiau galime koreguoti gyvenseną: atsisakyti rūkymo, griežtai riboti alkoholio kiekį, kontroliuoti mitybą, kūno svorį, palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą – visa tai mūsų rankose“, – pabrėžia D. Jatužis.
Svarbi kiekviena minutė
D. Jatužis pabrėžia, kad pajutus rankos nutirpimą ar nusilpimą, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio ir galvoja, kad tai nepavojinga. Tačiau gydytojo patirtis rodo, kad dažnai tai būna pirmieji insulto ar praeinančio smegenų išemijos priepuolio požymiai. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
„Jokiu būdu nereikia to atidėti, „kai bus laiko“. Esant šiems praeinantiems simptomams, gydytojai norėtų pacientą pamatyti per tris paras ar dar greičiau. Jeigu kuris nors iš insulto požymių – nusilpo ranka, perkreipė veidą, sutriko kalba – nepraeina per keliolika minučių, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Medikai, patvirtinę šiuos minėtus simptomus, aktyvuoja vadinamą „žalią koridorių“ kuo greitesniam ligonio pristatymui į artimiausią insulto centrą“, – pasakoja gydytojas.
Koks gydymas taikomas?
Anot D. Jatužio, ūminis insultas gydomas priklausomai nuo jo tipo. Nustatyti, ar insultas išeminis, ar hemoraginis, galima tik atlikus kompiuterinę galvos tomografiją. Reikalingi ir kai kurie kiti tyrimai: kardiograma, kraujo tyrimai ir pan.
„Pasitikslinę insulto tipą, galime taikyti tinkamą gydymą. Išeminis insultas per pirmąsias valandas visame pasaulyje yra gydomas būdais, kurie leidžia atkimšti kraujagyslę ir atstatyti sutrikusią galvos smegenų kraujotaką.
Šiam tikslui atliekama trombolizė – į veną skiriami specialūs krešulį tirpdantys vaistai arba trombektomija, kurios metu bandoma ištraukti trombą specialiu, per kraujagyslę įvedamu kateteriu.
Tačiau šie būdai gali būti sėkmingi ir išgelbėti žmogų nuo gresiančios negalios, jeigu tai spėjama atlikti per pirmąsias kelias valandas po simptomų pasireiškimo. Trombolizė gali būti atliekama ne vėliau nei per 4,5 valandos nuo pirmųjų simptomų atsiradimo“, – pasakoja gydytojas.
„Trombektomiją leidžiama atlikti ir kiek vėliau, iki šešių valandų nuo simptomų atsiradimo. Kai kuriais atvejais sėkmingos trombektomijos galima tikėtis net iki 24 val. nuo simptomų pradžios.
Jeigu nustatomas hemoraginis insultas – kraujo išsiliejimas – gydymas kitoks. Šiuo atveju krešuliai nėra tirpinami. Vykstant kraujavimui į smegenis ar jos dangalus, pagrindinis gydymo metodas pirmosiomis valandomis yra greitas kraujospūdžio mažinimas, kuris leidžia sustabdyti kraujavimą“, – teigia D. Jatužis.
Negailestingos insulto pasekmės
Anot gydytojo, pagrindinis modernių kraujotaką atstatančių metodų uždavinys yra sumažinti smegenų pažeidimą ir padėti išvengti galimos invalidizacijos. Tuomet žmogus turi geresnes galimybes atsistatyti, pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą.
„Nemažai daliai žmonių po insulto lieka tam tikrų neurologinių simptomų. Tačiau laiku atstačius kraujotaką, jie yra kur kas lengvesni, negu būtų buvę, jei nebūtų taikytas gydymas“, – pabrėžia gydytojas.
D. Jatužio teigimu, dažniausiai išliekančios insulto pasekmės yra galūnių nusilpimas vienoje kūno pusėje ir kalbos problemos:
„Po insulto gali nepilnai atsistatyti ir likti silpnesnė viena kūno pusė ir galūnės. Nepilnai atsistačius kalbai, tenka lavinti ją specialių metodų pagalba, bendradarbiaujant su logopedu. Kai kuriems žmonėms išlieka sunkiai koreguojami pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai“, – sako jis.
D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad patyrusiam insultą žmogui gali pasireikšti ir poinsultinė depresija ar poinsultinis pažinimo funkcijų sutrikimas:
„Pažinimo sutrikimo požymiai atsiranda praėjus tam tikram laikotarpiui po insulto. Žmogus pajaučia, kad jo atmintis ir orientacija suprastėjo, sunkiau sekasi sukoncentruoti dėmesį“.
Gydytojo teigimu, dėl insulto žmogus gali ne tik likti paralyžiuotas. Tai gali tapti ir mirties priežastimi:
„Didesniu mirštamumu pasižymi hemoraginis insultas, kuris dažniausiai būna ir sunkesnis“, – sako jis.
Insultas – ne gyvenimo nuosprendis
D. Jatužis džiaugiasi, kad pastaraisiais metais, atsiradus modernesniems gydymo metodams, apie insultą nekalbama kaip apie likimo nuosprendį ar nelaimę, kurios niekaip negalima pakeisti.
„Didelė dalis žmonių pasveiksta arba išlieka tik minimalūs simptomai, kurie netrukdo žmogui prisitaikyti prie situacijos, tęsti kasdienį gyvenimą, darbines veiklas“, – sako specialistas.
Tačiau gydytojas nuogąstauja, kad insulto profilaktika Lietuvoje dar nėra patenkinama. Jo teigimu, svarbiausia, kad žmonės pradėtų labiau rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptųsi į gydytojus.
„Galime pasidžiaugti, kad turime nemažai efektyvių vaistų, kurie, kaip ir kitose šalyse, prieinami mūsų gyventojams: medikamentų, padedančių valdyti cholesterolio perteklių kraujyje, vaistų, kurie apsaugo nuo arterijų trombozės ir krešulių patekimo į smegenis, kai yra sutrikęs širdies ritmas.
Tačiau tas prieinamas mūsų gyventojams priemones reikia taikyti. Tai reiškia, kad žmonės turi kreipti dėmesį į savo sveikatą ir laiku kreiptis į medikus. Tada mes galėsime objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklę, riziką ir rekomenduoti patikimus gydymo metodus“, – pabrėžia gydytojas.
Negailestinga statistika
Kasmet pasaulyje registruojama apie 12,7 mln naujų insulto atvejų, o 5,5 mln gyventojų miršta. Lietuvoje Higienos instituto duomenimis 2015–2019 metais nustatyta maždaug nuo 8 iki 9,5 tūkst. išeminio insulto atvejų kasmet. Tuo tarpu, hemoraginiu insultu per metus serga 1000–1200 žmonių.
Nuo insulto kasmet vidutiniškai miršta 2,5 tūkst Lietuvos žmonių.
