Artimus santykius kartais galima užmegzti netikėtose vietose. Remiantis išleista A. Allan knyga „Šokiai su Diana: Memuaras“ (angl. „Dancing With Diana: A Memoir“), princesė Diana, apie devynerius metus lankiusi šokių pamokas, dalijosi savo asmeniškiausiomis tiesomis šokių studijoje.
Paslaptis patikėjo šokių trenerei
Ištraukose iš knygos, publikuotuose žurnale „People“, A. Allan prisimena, kaip Diana pasitikėjo ja, pasakodama apie sunkumus santuokoje su princu Čarlzu, dabartiniu karaliumi, savo kovą su bulimija, džiaugsmingas žinias apie nėštumą ir daugiau, rašo vanityfair.com.
Pasak A. Allan, ji sulaukė Dianos komandos skambučio dėl privačių šokių pamokų vos po kelių savaičių nuo 20-metės Dianos vestuvių su Čarlzu 1981 metais.
A. Allan tuo metu buvo Londono miesto baleto trupės narė, o Diana norėjo išmokti šokti. Atrodo, kad pamokos pasiteisino – tai įrodo įsimintinas Dianos ir Johno Travoltos šokis 1985 metais.
Kai jos pirmą kartą susitiko, Diana paprašė, kad A. Allan kreiptųsi į ją vardu, sakydama: „Kaip malonu susipažinti, Anne, ir įsivaizduoju, ką apie visa tai galvojate.“
A. Allan prisimena, kad Diana „juokėsi ir smarkiai raudo“. Persirengusi šokių rūbais, princesė „atrodė akivaizdžiai nejaukiai“.
Vos po kelių savaičių Diana jau jautėsi pakankamai patogiai, kad pasidalytų džiugia naujiena: „Anne, noriu tau pasakyti, kad laukiuosi mažylio!“ A. Allan prisimena, kaip Diana jai tai pasakė pamokos pabaigoje.
„Spontaniškai ją apkabinau ir pasveikinau. Galbūt tai nebuvo tinkama, bet tai buvo natūrali reakcija, kaip ir daugeliui moterų. Ji man šypsodamasi atsakė ir mes drauge džiaugėmės šiuo momentu“, – dalijosi ji.
Princas Williamas gimė 1982 metų birželį, o Diana grįžo į šokių pamokas jau rugsėjį: „Labai džiaugiausi už Dianą, kad tai berniukas. Kaip ji man vėliau pasakė, ji atliko savo pareigą – pagimdė paveldėtoją.“
A. Allan dalijosi ir Dianos džiaugsmu po princo Harry gimimo, prisimindama, kaip Diana pasakojo apie pirmąjį brolių susitikimą.
„Ji sakė, kad Williamas puikiai sutaria su savo mažuoju broliu ir ji mėgaujasi juos stebėdama. Diana sakė: „Dabar visi atrodo labai laimingi – turime sosto įpėdinį ir atsarginį paveldėtoją!
Harry raudoni plaukai buvo maloni staigmena – žinau, kad jis yra tiek Spenceris, tiek Vindzoras. Mano tėtis sužavėtas, bet nesu tikra, ką apie tai galvoja Čarlzas“, – pasakojo.
Atsivėrė apie santuoką
Diana taip pat atvirai kalbėjo apie skausmingus išgyvenimus, susijusius su jos santuoka, įskaitant įtarimus, kad Čarlzas buvo neištikimas su Camilla Parker-Bowles, kuri vėliau tapo jo antrąja žmona. Vieną dieną, kaip rašo A. Allan, Diana per pamoką apsiverkė ir atsigulė ant grindų apsikabinusi kelius.
„Jaučiau jos skausmą, bejėgiškumą, – rašo A. Allan. – Ji priėmė mano paguodą ir sakė: „Turbūt manote, kad esu baisi“. Aš taip nemaniau...
Po kelių minučių tylos ir verkimo ji pasakė: „Tiesiog negaliu padaryti nieko tinkamai, kai kalba eina apie mano vyrą. Labai jį myliu ir noriu, kad jis manimi didžiuotųsi, bet nemanau, kad jis jaučia tą patį.“
Aš tiesiog leidžiu jai kalbėti, nieko nepatariu, tiesiog klausausi. Ji tęsė: „Aš nesuprantu, kodėl jam manęs neužtenka; aš manau, jam labiau prie širdies vyresnė moteris.“
1986-aisiais Diana konkrečiai įvardijo Camillos vardą. Ji sakė: „Žinau, kad jis vėl matosi su Camilla. Ar turėčiau tai priimti kaip kitos Velso princesės anksčiau – tiesiog ignoruoti, kad vyrai turi meilužes?
Kodėl jis manęs nemyli? Aš nesuprantu. Bandžiau viską, bandžiau pritapti prie jo norų, nors ne visada su jais sutinku. Tarp mūsų nėra jokio švelnumo, ir aš visada viena. Tiesiog noriu būti mylima. Negaliu taip toliau.“
Pokalbiai apie jos santuoką tęsėsi su A. Allan, princesė Diana kuo toliau, tuo labiau atsiverdavo jai apie savo santykius.
„Diana norėjo, kad Čarlzas ją mylėtų ir būtų su ja. Nors ji ir buvo savo romantiniuose santykiuose, šiuo atveju Čarlzas vis tiek buvo vyras, kurio ji troško ir todėl tai buvo taip skausminga jai. „Išlaikyti mano šeimą kartu yra svarbiausias dalykas man“, – ji sakė, dar vis verkdama, kaip savo knygoje rašo A. Allan.
1989 metais A. Allan persikėlė į Škotiją ir jų šokių pamokos baigėsi. Abi prarado ryšį, o apie Dianos mirtį 1997 metais A. Allan sužinojo kaip ir visi kiti. Ji prisimena, kaip žiūrėjo laidotuves per televiziją, o vėliau pati savo būdu pagedėjo.
„Apsupau save žvakėmis, gėlėmis, Dianos šokių nuotraukomis ir jos laiškais, – rašo Allan. – Viskas, ką galėjau padaryti, tai prisiminti ir branginti laiką, praleistą kartu. Tai padėjo užpildyti tuštumą, kurią jaučiau.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
