Apie tai, kaip taisyklingai genėti hortenzijas ir kokių klaidų nedaryti papasakojo medelyno „Tado ūkis“ bendrasavininkė, kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė.
Genėjimo svarba
Sodininkai žino, kad genėjimas yra labai svarbi veikla visame augalo augimo procese. Ji padeda augalui augti tvarkingai, formuotis taip, kaip geidžia sodininkas.
„Sakyčiau, kad genėjimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių augalo sėkmingą augimą“, – genėjimo svarbą akcentavo K. Cvilikienė.
Ji paaiškino, kad tie, kurie nori sveiko ir gražaus krūmo bei didelių ir gausių žiedų, turėtų užsiimti šia veikla. Juolab, kad tai taip pat padeda išsilaikyti stipriam augalo imunitetui.
Pasak jos, suaugusios ir negenimos augalų šakos gali pagadinti visą trokštamą rezultatą. Tad reikėtų skirti genėjimui laiko.
„Iš tiesų, jeigu negenėsime hortenzijų, tai jų šakos suaugs į krūvą, žiedynai susmulkės ir neturėsime gražaus rezultato. Juolab, kad kai būna augalas būna tankus, tai prie jo kimba ligos, mat tam yra palankios sąlygos.
Priedo, negenėtus krūmus labai veikia drėgmė. Šaltos naktys ir pakilęs rūkas gali stipriai atsiliepti hortenzijos sveikatai“, – pasakojo kraštovaizdžio dizainerė.
Genėti – rudenį ar pavasarį?
Neretai galima išgirsti įvairių diskusijų tarp sodininkų, kada visgi geriausias laikas genėti hortenzijas. Vieni tai daro pavasarį, o kiti užsiima šiuo darbu rudens metu.
Kraštovaizdžio dizainerė šia tema taip pat turėjo savo nuomonę. Ji paaiškino, kodėl mano, kad geriausias hortenzijų genėjimo laikas – pavasarį.
„Žymiai geriau yra hortenzijas genėti pavasarį, nes genėdami jas rudenį mes niekada nežinome, koks bus ruduo, kokia bus žiema ir kaip tai paveiks augalą“, – paaiškino ji.
Pasak jos, viskas priklauso nuo oro sąlygų, kurios lemia tai, kaip užgys augalui genėjimo metu padarytos žaizdos.
Pasak jos, jeigu hortenzijas žmonės genės taip, kaip yra pratę tai daryti pavasarį, oro temperatūrai nusileidus augalo galima netekti.
„Kartais mes turime labai šaltas žiemas arba temperatūros nukritimą rudens metu. Patrumpinus hortenzijas, pavyzdžiui, 10-15 centimetrų, pašalus iš jų nieko neliks.
Turėsime tik sprindžio dydžio hortenziją, o jai juk reikės laiko ataugti. Tad per žiemą mes galime išvis netekti augalo“, – perspėjo ji.
Skirtingų rūšių genėjimas
Paklausta apie tai, ar skiriasi šluotelinių, didžialapių ir šviesiųjų hortenzijų genėjimas, K. Cvilikienė atskleidė, kad, iš esmės, – ne.
Pasak jos, visas hortenzijas yra privalu kirpti, skiriasi tik vietos, kurias reiktų nugenėti. Taip yra dėl skirtingo šių trijų rūšių formavimo.
„Technika, kaip ir visiems vaiskrūmiams ir vaismedžiams, yra naudojama ta pati.
Iš esmės, yra kelios genėjimo taisyklės. Viena iš jų – medis neturi būti tankus. Vadinasi, visos smulkios šakos, kurios auga į vidų, į krūmą, esančios jau prie žemės ar besidriekiančios po žeme, – turi būti nukirptos.
Neturi būti lapų kontakto su dirvožemiu, nes tai dažniausiai sąlygoja tam tikrų ligų atsiradimą“, – paaiškino pašnekovė, pridėdama, kad taip pat išgenėti reiktų tas šakas, kurios kryžiuojasi ar trinasi vienos į kitas.
Pasak jos, tai yra pagrindinės genėjimo taisyklės. Tolimesni veiksmai vyksta tuomet, kai jau yra žinoma, ant kokių ūglių auga uogos ir žiedynai.
K. Cvilikienė pasakojo, kad svarbu išsiaiškinti, ar šie vaisiai ir žiedai auga ant pirmamečių ar antramečių ūglių.
„Jeigu mes norime suformuoti hortenziją ant koto, tai yra paliekamas pagrindinis ūglis ir genimos šakos ir lapai nuo viršaus.
Lygiai taip pat ir su krūmais, mes juos galime suformuoti žemesnius ir platesnius, galime suformuoti juos taip, kaip mums reikia.“
Genėjimo klaidos
K. Cvilikienė pastebi, kad kartais sodininkai padaro tas pačias, esmines klaidas. Pasak jos, pirmoji yra ta, kad jiems gaila genėti augalus.
Ji pasakojo, kad sodininkai mano, jog augalams „skauda“ arba, kad šie daugiau neataugs, tačiau ji ragino to nesibaiminti.
„Viena iš didžiausių klaidų yra ta, kad sodininkams gaila kirpti augalus, dėl to jie nukerpa tik viršūnėles. Aš tai vadinu „augalo šukuosenos“ padarymu. Iš tiesų kiekvienas kirpimas skatina augimą: kai mes nukerpame šakutę, vietoje jos užauga dvi“, – paaiškino ji.
Anot jos, visa hortenzijos krūmo apačia turi būti „švari“. Svarbu nepalikti šakelių krūmo apačioje ir pašalinti jas.
Kita klaida – netinkamas įrankių pasirinkimas. Pašnekovė pasakojo pastebėjusi, kad neretai sodininkai netinkamai geni savo hortenzijas dėl prastų įrankių:
„Man labai dažnai tenka matyti, kai žmonės išsitraukia nežinia kur laikytus, surūdijusius genėjimo įrankius.
Su tokiais įrankiais negalima dirbti, juk turi būti augalui pagarba ir pjūvis turi būti aštrus, be nukramtymų ar nulankstymų. Po darbo įrankis turi būti nuvalomas ir būtinai nudezinfekuojamas.“
Rudens darbai
Norintiems pasirūpinti savo hortenzijomis dar rudenį K. Cvilikienė turėjo patarimų. Pasak jos, yra darbų, kuriuos galima atlikti jau dabar.
Nors genėti kraštovaizdžio dizainerė ir nepatarė, tačiau apkarpyti žiedynus moteris sodininkams rekomendavo.
„Rudenį rekomenduočiau padaryti tai, ką darau ir pati, jeigu nepatinka žiedynai, yra nudžiūvę – nukirpti juos“, – sakė ji.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį į tai, kad savo sode turėti nenukarpytus žiedynus gali būti taip pat gražu. Kraštovaizdžio dizainerė atkreipė dėmesį į tai, jog žemę nuklojus šerkšnui žiedynai gali atrodyti įspūdingai.
„Kitiems sodininkams yra labai gražu, kai žiedynai lieka. Tuomet vėliau, kai būna šerkšnas, tai žiedynai juo pasidengia ir tampa tarsi priminimu apie gamtos cikliškumą – jog pavasarį augalai atgimsta, o rudenį numiršta“, – paaiškino moteris.
