Kodėl plaučių uždegimas yra vadinamas „mirties kapitonu“ ir kokie simptomai išduoda šios ligos rimtumą pasakojo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Tiesioginės transliacijos metu, kuri buvo transliuojama 2022 m. lapkričio 29 d. VUL Santaros klinikų „YouTube“ puslapyje, prof. E. Danila taip pat paaiškino, kokios apsaugos priemonės yra efektyvios norint apsisaugoti nuo plaučių uždegimo ligos ir jos sukeltų komplikacijų.
Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas arba pneumonija – ketvirta dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Prof. Edvardas Danila teigė, kad nuo pat senų senovės šis uždegimas buvo vadinamas „mirties kapitonu“.
„Plaučių uždegimas –ūminis plaučių audinio uždegimas, kai mikroorganizmams (bakterijoms, virusams ar kt.) patekus į plaučius, alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Geriausiu atveju nuo šios ligos yra pasveikstama, blogiausiu – mirštama. Deja, tačiau tokių atvejų praktikoje pasitaiko“, – paaiškino gydytojas.
Sukėlėjai į plaučius gali patekti trimis būdais – (mikro-)aspiraciniu (nosiaryklėje ir burnaryklėje esančiai mikroorganizmais), inhaliaciniu (legionelėmis, virusais) ir hematogeniniu (krauju). Dažniausias yra mikroaspiracinis būdas.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kas vyksta organizme esant ligai, verta prisiminti, kas apskritai per organas yra plaučiai:
„Įsivaizduoti aplink plaučius esančias alveoles galima kaip burbuliukus. Pavyzdžiui, imkite kempinės pavyzdį, kuri sudaryta iš burbuliukų. Tas burbuliukas yra alveolė, per kurią įkvepiamas deguonis. Prie kiekvienos alveolės yra kraujagyslė. Pro sienelę, kuri jungia alveolę ir kraujagyslę vyksta deguonies patekimas į kraują – iš alveolės į kraujagysles. Vėliau kartu su krauju deguonis yra išnešiojamas po visą kūną.
Esant plaučių uždegimui šios alveolės užsipildo uždegimo ląstelėmis ir uždegiminiu skysčių, pro kuriuos deguonis nebegali patekti į kraują. Taip organizme atsiranda deguonies stygius.
Jeigu plaučių uždegimas – didelės apimties, toks deguonies trūkumas yra reikšmingas, o tam tikrais atvejais net ir mirtinas. Laimei, dažnu atveju plaučių uždegimas nebūna didelės apimties, uždegimas yra apėmęs vieną plautį ar tik jo skiltį, tad deguonies trūkumo rizika – maža.“
Ar peršalimas gali virsti plaučių uždegimu?
Paklaustas, ar įprastas peršalimas yra susijęs su plaučių uždegimu, prof. E. Danila sakė, kad kalbant apie tai, vertėtų pirmiausiai išsiaiškinti dvi atskiras peršalimo sąvokas.
„Visuomenėje peršalimo terminas – vartotinas, tačiau gydytojai peršalimą vadina virusine respiracine infekcija. Reikėtų išmokti šias dvi sąvokas atskirti. Jei kalbame apie peršalimą, kuris atsiranda esant temperatūros pokyčiams aplinkoje, tai toks susirgimas nesukelia plaučių uždegimo. Žinoma, stiprus ir ilgai trunkantis peršalimas sutrikdo imuninę sistemą ir gali sudaryti prielaidas atsirasti pneumonijai.
Visgi, kuomet kalbame apie virusines respiracines infekcijas, kurios daugumos yra vadinamos peršalimo terminu, jos mažumai žmonių gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Būtent tai ir skiria peršalimą nuo virusinio respiracinio susirgimo.
Šių ligų simptomai yra labai panašūs. Juos atskirti galima tuomet, kai žmogus akivaizdžiai peršalo dėl temperatūros pokyčių, o ne tada, kai turėjo artimą kontaktą su asmeniu, kuris ūmiai sirgo – kosėjo, karščiavo, slogavo. Būtent pagal turėtą kontaktą galime daryti prielaidas, ar tai „peršalimas“, ar tai virusinė respiracinė infekcija“, – aiškino medicinos specialistas.
Dažnai manoma, kad plaučių uždegimas yra bronchito komplikacija. Anot profesoriaus, bronchitą galima skirstyti į ūminį ir lėtinį:
„Šiuo atveju kalbame apie ūminį bronchitą kaip apie ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikaciją. Virusas patenka ne tik į nosį ar nosiaryklę, tačiau ir į trachėją, vėliau – bronchus. Patekus į juos, liga pasireiškia kosuliu, kuris kyla iš krūtinės ląstos.“
Anot specialisto, besimptomė plaučių uždegimo forma pasitaiko tik itin retais ar išskirtinais atvejais. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imuninė sistema yra labai nusilpusi:
„Vyresnio amžiaus asmenims plaučių uždegimas gali pasireikšti nestipriu kosuliu ir karščiavimu, o taip pat ir sumišimu, keistu elgesiu. Tokie elgsenos pokyčiai yra labai pavojingi, kadangi jie atsiranda dėl to, jog galvos smegenims trūksta deguonies.“
Visgi, dažniausiai plaučių uždegimo simptomai pasireiškia staiga, be aiškios priežasties. Atsiranda karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas, dusulys. Tačiau verta žinoti, kad ne visais atvejais pasireiškia būtent šie minėti simptomai.
„Nuo plaučių uždegimo rimtumo priklauso ir simptomų pasireiškimas. Jei plaučių uždegimas yra vienoje plaučių skiltyje – kosulys ir krūtinės skausmas gali būti menkas. Tačiau, jei uždegimo apimtis didesnė, tuomet pasireiškia ir oro trūkumas, dusulys, nuovargis ir kiti rimtesni požymiai“, – įspėjo prof. E. Danila.
Pneumonijos gydymas ir komplikacijos
Daugumą plaučių uždegimo atvejų galima nesunkiai išgydyti namuose, vartojant šeimos gydytojo paskirtus vaistus, antibiotikus ir esant specialisto priežiūrai.
Tačiau žmonėms, kurie yra vyresni nei 65 metų amžiaus, turi lėtinių ligų ir silpną imuninę sistemą – gali prireikti rimtesnio gydymo:
„Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad sergant sunkiomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ar kitomis lėtinėmis plaučių ligomis, vartojant imunosupresinius vaistus yra didesnė rizika sirgti sunkesne ligos eiga.
Tas pats galioja ir tiems, kurių mityba yra ribojama, susiduria su per mažu svoriu. Tokie žmonės taip pat turi didesnę riziką susirgti ir mirti nuo plaučių uždegimo, kaip ir nuo bet kokių kitų infekcijų.“
Sunerimti dėl ligos rimtumo ir pavojaus gyvybei reikėtų tuomet, kai sutrinka pagrindiniai gyvybinių funkcijų parametrai – mažėja kraujo spaudimas, dažnėja kvėpavimo dažnis (daugiau nei 16 kartų per minutę), stipriau ima plakti širdis, stipriai trūksta oro, skaudą galvą, kosėjama krauju.
„Atsiradus ir bet kuriems kitokiems požymiams reikėtų nedelsti, nes plaučių uždegimo raida – labai greita. Be to, būtų gerai, kad būklės rimtumą įvertintų šalia esantis asmuo, kadangi dažnu atveju racionaliai pacientai to įvertinti nesugeba“, – perspėjo profesorius.
Esant nekomplikuotai plaučių uždegimo eigai ir paskyrus tinkamą gydymą, paprastai asmuo pasveiksta per 5-7 dienas:
„Tačiau, jei liga sunki ir laiku nebuvo paskirtas pakankamas antibiotikų kiekis, toks gydymas nesuveikia, liga užsitęsia ir ilgainiui gali atsirasti komplikacijos, tokios kaip: skysčių kaupimasis apie plautį pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumas, plaučio irimas, destrukcija, pūliniai ir kraujo užkrėtimas.“
Sunkiausia ir liūdniausia plaučių uždegimo komplikacija – mirtis. Įprastai nuo nesudėtingos pneumonijos tikimybė mirti siekia apie 6-14 proc. Rodmenys gali svyruoti dėl pacientų gretutinių ligų, amžiaus.
„Jei plaučių uždegimas apėmė dvi skiltis ar didesnę plaučių dalį, tuomet tikimybė mirti išaufa iki 40 proc. O tai yra labai daug“, – pridūrė prof. E. Danila.
Be to, sepsis taip pat yra galima plaučių uždegimo komplikacija. Laimei, anot gydytojo, ji yra itin reta.
Pneumokokinės infekcijos skiepai neapsaugo nuo plaučių uždegimo
Visuomenėje yra paplitęs mitas apie pneumokokinės infekcijos skiepą, kad neva šis padeda apsisaugoti nuo plaučių uždegimo ligos ir jos komplikacijų. Visgi, tokį mitą profesorius neigė:
„Nėra jokios apsaugos, kuri veiktų 100 proc. ir padėtų apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, kadangi žmogaus plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos. Būtent dėl šios priežasties išvengti rizikos veiksnių – neįmanoma.
Didžiausi pneumonijos rizikos veiksniai, kurie yra vadinami „išoriniais priešais“ – virusai, kuriais pasidalina kitas žmogus. Tokie priešai stipriai suardo laikinai žmogaus imuninę sistemą ir gynybinius mechanizmus. Žmogaus nosiaryklėje, burnoje yra daugybė bakterijų, todėl natūralus dalykas, kad šios bakterijos ima daugintis ir tokiu būdų sukelia plaučių uždegimą.“
Svarbiausios apsaugos priemonės nuo šių „išorinių priešų“ yra skiepas nuo gripo arba nuo koronaviruso. Profesorius teigė, kad skiepai nuo pneumokokinės infekcijos yra pateikiami ir reklamuojami klaidingai. Skiepo nuo plaučių uždegimo – nėra.
„Žmogus pneumokokines bakterijas nešioja savo nosiaryklėje, todėl pastebima, kad skiepas padeda sumažinti jos padarinius. Visgi, ta vieta nelieka tuščia, ją užima kitos bakterijos, todėl skiepas nuo pneumokokinės infekcijos niekaip nepadės išvengti plaučių uždegimo.
Apsaugoti savo organizmą padės medicininių kaukių nešiojimas virusinių respiracinių infekcijų sezono metu, patalpų vėdinimas, skiepai nuo gripo, koronaviruso. Be to, papildų ir vitaminų kompleksų vartojimas niekaip nestiprins imuniteto, nemažins plaučių uždegimo rizikos ir komplikacijų“, – aiškino gydytojas.
Visgi, prof. E. Danila minėjo pastebintis atvirkštinį momentą – jeigu visi vitaminai yra gaunami iš daržovių, vaisių, tokiu atveju jie suveikia, nes asmuo gauna visavertės, racionalios ir kaloringos mitybos naudos:
„Dar viena apsaugos priemone gali būti pakankamas grūdinimasis, buvimas lauke, nes tokiu atveju asmuo tampa atsparesnis temperatūros pokyčiams. Be abejo svarbus yra normalus poilsio ir darbo režimas. Asmuo turi turėti laiko sau, pailsėti, pamiegoti. Tai būtų svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti plaučių uždegimo.“
DIEVO PIRSTAS!!!