Teksto autorė: ALDONA KVEDARIENĖ
Fausto senelis Stasys Jackūnas iš Kurmėlių kaimo (Deltuvos sen.) negalėjo patikėti tuo, ką jam šeštadienį pasakė jo duktė Auksė: mirė jo vaikaitis. Septynerių metų Faustas.
Mirė ligoninėje
„Kaip mirė?“ – nesuprato senelis. Duktė raudojo, ir tėvas negalėjo suprasti, kaip tai atsitiko. Tik vėliau jis sužinojo, kad vaikaitis mirė ligoninėje. Apie ketvirtą valandą dienos. Pasak dukters, pasijuto blogai, ji paskambino greitajai medicinos pagalbai, ši nuvežė į ligoninę, o po pusantros valandos Fausto jau nebebuvo.
Ar jo vaikaitis blogai pasijuto staiga, ar blogai jautėsi ir anksčiau, senelis negalėjo pasakyti: jis su juo negyveno. Duktė ir jos vaikai pas senelį Kurmėlių kaime buvo tik priregistruoti, o gyvena jie Ukmergėje. „Dabar vaiko kūnelį išvežė į Vilnių ekspertizei, kai bus jos išvados, gal tada bus aiškiau“, – svarstė senelis.
Buvo sveikas
Fausto mama Auksė Jackūnaitė sako, jog jos sūnus penktadienį, kaip ir įprastai, išėjo į mokyklą. Buvo guvus ir linksmas. Apskritai, mamos žodžiais tariant, buvo sveikas ir labai judrus berniukas. Didžiausia liga, kuria jis sirgo savo trumpame gyvenime, – ūmi virusinė infekcija.
Berniukas lankė Pabaisko pagrindinės mokyklos pirmąją klasę. Penktadienį grįžęs iš mokyklos, pasiskundė mamai, kad nelabai gerai jaučiasi. Buvo šiek tiek pablyškęs, bet temperatūros neturėjo. „Tąkart net nematavau – nebuvo panašu, kad jos būtų“, – pasakojo mama.
Naktį Faustas miegojo neramiai. Mamos žodžiais tariant, tris kartus buvo atsikėlęs ir vėmė. Ji jau norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet vaikas ją nuramino: „Man jau dabar viskas gerai“, – pasakojo mama.
Rytą Faustas atsikėlė, kaip ir visada, mamos teigimu, pavalgė sriubos. Tačiau pavalgęs pasakė, kad eis dar pagulėti. „Tada man pasidarė neramu. Įprastai jis taip nesielgia – atsikėlė ir vėl eis gulti. Nieko nelaukiau – atklojau antklodę – norėjau pamatuoti temperatūrą ir pamačiau: piršteliai – mėlyni“, – išsigando Auksė. Tuomet ji iškvietė medikus. Temperatūros vaikas ir tada neturėjo. Buvo 36 laipsniai ir keturios dalys.
Išvežė į ligoninę
Atvažiavusi greitosios medicinos felčerė apžiūrėjo vaiką ir mamai pasakė, jog jam yra blogai ir skubiai išvežė. Buvo apie 2 valanda dienos. Ligoninėje, pasak vaiko mamos, buvo iškviesta ir policija.
Faustą paguldė į reanimaciją. Auksė su mažuoju jo trimečiu broliuku laukė už durų. Po pusantros valandos išėję gydytojai pasakė, jog nieko nebegalėjo padėti. Jos vaikas mirė...
Skundėsi prieš savaitę
„Netikiu, man atrodo, kad jis – ten“, – Auksė bijo praverti vaikų kambario duris ir pamatyti, kad jis tuščias.
„Juk jis buvo sveikas, neturėjo net temperatūros“, – kartojo. Jos vaikas buvo paskiepytas nuo visų ligų. Tiesa, nuo meningokokinės infekcijos – ne. Bet gydytojai jai pasakė, kad tai – ne meningokokinė infekcija. „Gal kas jį apnuodijo?“ – svarstė mama. Tiesa, prisiminė, kad lygiai prieš savaitę sūnus skundėsi pilvo skausmu. Tai nebuvo labai aštrus skausmas, bet ir tada sakė, jog jam bloga.
Auksė sūnų nuvežė į Ukmergės polikliniką. Ten vaiką apžiūrėjo, išmaigė jo pilvelį, paėmė kraujo tyrimus. Kraujo rodikliai, pasak mamos, buvo visi geri. Ir apžiūrėjusi gydytoja pasakė, jog vaikas sveikas. Bet jei pakiltų temperatūra, patarė vėl atvažiuoti.
Temperatūra nepakilo. Liovėsi skaudėti ir pilvą. Po savaitės simptomai pasikartojo. Ir smogė.
Padėti nieko negalėjo
Ši mirtis sukrėtė net visko mačiusius ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojus: vaiko mirtis – itin retai pasitaikantis įvykis.
Tačiau gydytojai septynmečiui berniukui niekuo negalėjo padėti. Kaip „Ukmergės žinioms“ paaiškino Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka, vaikas buvo atvežtas gilaus šoko būsenos, su ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, plačiais vyzdžiais, neišmatuojamu kraujospūdžiu, reta širdies veikla.
Vaiko mėlyni buvo ne tik piršteliai, pasak vyriausiojo gydytojo, cianozė buvo visame kūne.
Vyriausiojo gydytojo teigimu, buvo akivaizdu, jog mirtis buvo prasidėjusi namuose.
Gydytojams iškilo begalė klausimų: buvo neaiški vaiko anamnezė, dėl ko buvo kviesta policija, nežinoma, ar nebuvo traumos, kodėl vemiantis vaikas buvo laikomas namuose, jei skaudėjo pilvą, kaip jis ėjo į mokyklą? Ką jis valgė? Kokius medikamentus gavo ir taip toliau.
Gaivinimas, pasak vyr. gydytojo, buvo pradėtas iškart priėmimo skyriuje, vaikas skubiai perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur buvo taikytas specializuotas gaivinimas: dirbtinė plaučių ventiliacija, leidžiami simpatomimetikai į veną.
Šoko gydymas, laboratoriniai tyrimai, radiologiniai tyrimai, pilvo echoskopija, chirurgo konsultacija, iškviestas vaikų reanimobilis – reanimacijos gydytojai griebėsi visko, kas tik įmanoma.
Jie konsultavosi ne tik su Ukmergės ligoninės chirurgais, pediatrais, bet ir vaikų intensyvios terapijos gydytojais iš Vilniaus Santaros klinikų. Vaikas buvo gaivintas nuo 14 val. 40 min. iki 16 val. 8 min.
Gaivinimas nutrauktas dėl ankstyvųjų mirties požymių bei kitų negrįžtamų organizmo pakitimų.
Mirties priežastis neaiški
Kaip „Ukmergės žinias“ informavo Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Civilka, vaiko mirties priežastis liko neaiški. Ją pateiks Vilniaus teismo medicinos ekspertai.
„Vaikas išvežtas autopsijai, kurios metu bus atsakyti visi klausimai, kas nulėmė tokią sunkią vaiko būklę“, – rašoma vyr. gydytojo R. Civilkos laiške „Ukmergės žinioms“.
Dėl vaiko mirties policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vaikų mirtys, ypač jei nebuvo traumos, lėtinių aiškių susirgimų, – reta išimtis. Reta ji ir Ukmergės ligoninėje. Kaip sakė jos vadovas, tik pernai buvo vieno vaiko mirtis, tačiau dėl aiškių susirgimų.
Daugiau per penkerius pastaruosius metus Ukmergės ligoninėje vaikų mirčių nebuvo.
