Lietuvos paramedikų asociacijos prezidentas, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Skubiosios medicinos pagalbos paramedikas Rytis Malašauskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad darbe tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, o avarijų pasekmės būna itin žiaurios.
Vis tik, labiausiai sukrečia jaunų žmonių mirtys ir atvejai, kai žūna visiškai nekalti žmonės, kuriems rami kelionė namo ar į svečius baigiasi mirtimi.
„Baisiausios pasekmės – mirtys. Ir paskutinė avarija Kaune, prieš kelias dienas, kai vairuotojas prieš eismą važiavo, trenkėsi ir pareikalavo dviejų mirčių – tokios avarijos baisiausios“, – atviravo pašnekovas.
Sukrečiantys įvykiai
Paramedikams darbe tenka susidurti su viskuo – lūžiais, stipriu kraujavimu, jei viskas praėjo sėkmingai – nubrozdinimais. Nors ilgametė patirtis ir šaltas protas padeda palikti visus kraupius vaizdus už namų durų, kai kurios situacijos sukrečia:
„Visada sukrečia jauno žmogaus, kuris dar galėjo gyventi, mirtis per kvailas klaidas – lenktyniavimą, saugaus eismo taisyklių nesilaikymą, alkoholio vartojimą už vairo – tai sukrečia.
Jie ne tik sau padaro žalos, bet ir atneša šeimai didelę nelaimę. Žmonės netenka dukros, sūnaus, artimo žmogaus. Tokie dalykai sukrečia. Bet jie negalvoja tuo momentu, o po to kiti tvarkosi su pasekmėmis.“
Sujaudina ir visiškai nekaltų žmonių mirtys, kai neatsargūs kitų vairuotojų veiksmai pasiglemžia aplinkinių gyvybes. Kalbėdamas apie šeštadienį Kaune įvykusią avariją, R. Malašauskas neslepia, kad šio įvykio aplinkybės jam sunkiai suvokiamos.
„Tai nepaaiškinami dalykai – kodėl taip įvyko, kas vairuotojui šovė į galvą. Bet čia jau žmogaus vidus.
Ir, aišku, gaila tų, kurie važiuoja pro šoną – atrodo, važiavo namo, o čia nebėra žmogaus. Tokie dalykai priverčia pagalvoti – rodos, važiuoji, viskas gerai, o kažkas iš šono ims ir padarys ką nors.
Turime žiūrėti ne tik savo saugumo, važiuojant stebėti aplinką, bet ir žiūrėti, kad kiti kažko nepadarytų, kad spėtume išvengti tokių kraupių avarijų“, – kalbėjo pašnekovas.
Didelis automobilis – ginklas
Pašnekovas nevynioja žodžių į vatą – didelis automobilis yra tarsi ginklas, galintis padaryti nepataisomą žalą, kaip ir vairavimas išgėrus ar kelių eismo taisyklių nesilaikymas:
„Ne veltui reklamos kuriamos, bet žmonės neužsikabina, kol jiems ar kažkam iš artimo rato nenutinka nelaimė. Reikia daugiau švietimo, kad laikytumėmės taisyklių.
Už girtumą vairuojant, mano nuomone, bausmės turėtų būti dar didesnės, kad išvis žmogus, kuris vairuoja, nemąstytų, kad prieš vairuojant galima išgerti.
Juk didelė mašina – kaip ginklas, važiuoji ir gali bet ką užmušti. Kas nors gali netyčia išbėgti, gali ratą nuleisti, jei didelis greitis – verstis. Bet visi drąsūs ir negalvoja, kad jiems taip gali atsitikti.“
Vis tik, daugeliui kyla klausimas, kodėl kai kurių didelių avarijų metu žmonės išsikapsto, o kai kuriais atvejais tokie įvykiai pasiglemžia gyvybes. R. Malašauskas paaiškino, kad tai priklauso nuo smūgio jėgos.
„Pasekmės priklauso nuo smūgio – kokia kinetinė energija buvo susidūrimo metu. <...> Kartais mašinos gali būti labai stipriai sudaužytos, bet žmogui gali nieko nebūti, nes automobiliai gerokai pasikeitę, dabar jie daug saugesni“, – paaiškino paramedikas.
Stresinėje situacijoje dažnai pamirštame savo pačių saugumą. Po kraupios avarijos Kaune bebaimis pro šalį važiavęs nepažįstamas vyras iš degančio „Mercedes-Benz“ ištraukė automobilio vairuotoją, tačiau R. Malašauskas primena – visa tai galėjo baigtis dar didesne nelaime.
„Žmogus, kuris traukė – šaunuolis, bet svarbus saugumas, būtina apie tai pagalvoti. Gerai, kad tuo metu automobilis nesprogo, jis pats nenukentėjo. Jam pavyko, šaunu, kad ištraukė, bet faktas tas, kad traukdami žmogų iš automobilio turėtume žinoti, kaip tai daryti, nes tai, vis tik, yra autoįvykis.“
Žinios, galinčios išgelbėti gyvybę
Jis pažymi, kad įvykus nelaimei, būtina kviesti pagalbą ir klausyti dispečerių žodžių – jie detaliai nupasakoja, kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis.
„Jeigu automobilis dega, greičiausiai sakys, kad nelįskite, nes visko gali būti. Pavyzdžiui, nuo karščio sprogtų ratas – tai didžiulė jėga. <...>
Paskambinę į dispečerinę žmonės gali gauti daug informacijos, dispečeris pasakys, ką daryti. Tereikia klausyti dispečerio, ką daryti. Tai padėtų.
Aišku, kai kurie žmonės kraują pamatę alpsta, būna tokių atvejų. Bet daug kas stovi ir žiūri. Bet, manau, su laiku tai pasikeis, jeigu šviesime ir mokysime, kaip tai daryti.
Tikrai turime puikią dispečerinę, kuri yra sertifikuota pasauliniu mastu – medikai už telefono tikrai patars, ką daryti. Tereikia klausyti“, – pridūrė R. Malašauskas.
Jis nedvejoja, kad laikui bėgant ryškės teigiamos tendencijos – svarbu informuoti ir šviesti visuomenę bei mokyti, kaip tinkamai teikti pirmąją pagalbą, atnaujinti žinias. Tai gali išgelbėti gyvybę ne tik svetimam, bet ir artimam žmogui:
„Vairuotojai galvoja, kad pirmosios pagalbos pažymėjimas – amžinas. Aš kasmet siūlyčiau atnaujinti žinias arba technikinę einant kas du metus pakartoti pirmosios pagalbos žinias.
Tikrai nauda bus ir aplinkiniams, ir savo šeimai, nes greičiausiai pagalbą teikia artimasis, kuris yra šalia. O dažniausiai nemoka.“
