Sandra pasakoja, kad šiemet šiltnamyje augina mažiau veislių, tačiau vazoninių padaugėjo kone dvigubai. Moteris juokiasi – baisu net skaičiuoti, kiek pomidorų augina, bet tikrai virš šimto.
Alytiškė neskaičiavo ir kiek vazonų šiemet apsodino, bet džiaugiasi, kad vazoniniai pomidorai auga kuo gražiausiai – jau net duoda pirmąjį derlių. Šiemet pavasaris nebuvo itin dėkingas pomidorų augintojams, pavyzdžiui, Sandra į stiklinį šiltnamį pomidorus susodino gegužės pradžioje, nors dažniausiai tai padaro mažiausiai savaite anksčiau.
Išdavė mėgstamiausias pomidorų veisles
Jos auginamų veislių visa galybė, kiekviena jų išsiskiria kokia nors ypatinga savybe – spalva, skoniu, kvapu, skiriasi jų ankstyvumas. Be to, moteris niekuomet nepraleidžia progos išbandyti ką nors naujo, pavyzdžiui, viena iš šių metų naujienų jos sode – morkalapis vazoninis pomidoras, kurį gavo tiesiai iš veislės kūrėjo.
„Labai daug naujų dwarf tipo veislių, kurių šaknys mažos, o krūmai galingi. Šiemet, kad ir pavasaris buvo šaltas, kankino gan stiprios šalnos, teko daigus dangstyti, bet jau ne tik pirmos kekės užmegztos, bet ir antros kuo puikiausiai žydi, trečios. Dabar, kai taip karšta, tai prisidėjo prie greitesnio augimo ir ankstyvesnio derliaus“, – kalbėjo Sandra.
Vis tik, yra nepakeičiamų veislių, kurias augina kasmet. Vos apie tai paklausta, ji nedvejodama įvardija „Turboreaktivnyj“ ir „42 days“ veisles. Tai ankstyvi, žemi pomidorai, kurie dera bet kokiomis sąlygomis, puikiai auga ir negenimi.
„Iš ankstyvųjų veislių tai – topų topas. Tikrai nėra nė vienų metų, kad aš neauginčiau arba vienos, arba jų abiejų. Į jų kompaniją šiemet įsirašė ir „Boney M“, nes jau dabar visas krūmas gausiai, gausiai aplipęs žiedais“, – pridūrė.
Sandrą būtų galima įvardinti ir kaip pomidorų veislių serijos „Rebel Starfighter“ gerbėją. Šios serijos veislės „Prime“ ir „VT16“ taip pat yra jos mėgstamiausiųjų sąraše. Kaip sako, šios veislės nuostabios ir derėjimu, ir skoniu, ir savo grožiu – šias veisles ji vadina pomidorų „Mona Liza“. O kad grožio būtų dar daugiau, šiemet pasodino ir „Kaileygh Anne“ bei „Dippers Delight“.
Pomidorų tręšimui tinka ir liaudiškos priemonės
Pirmąjį pomidorų derlių jau skinanti augintoja juokiasi, kad pomidorus auginti nėra sunku, tačiau žinant kelias taisykles tai daryti dar lengviau. Pavyzdžiui, kaip apsaugoti juos nuo streso.
„Nuo streso, o ypač kai dieną būna karštą, o naktį atvėsta, labai gerai yra purkšti pomidorus su boru. Aš naudoju jau paruoštą borą su prolinu, man pačiai skaičiuoti, skiesti nebereikia. Jis labai gerai augalams nuo streso ir ypač gerai, kad nuo karščio jie nemėtytų žiedų. Tai yra pirmas vaistas“, – patarimais dalijosi S. Šimkevičė.
Prieš kurį laiką ji visus pomidorus paliejo ir monokalio fosfatu, kuris ne tik skatina žydėjimą, bet ir pagerina skonines savybes. Juo galima ir lieti, ir jį purkšti – per lapus pomidoras daug greičiau pasisavina medžiagas.
Norintiems išbandyti tręšimą natūraliomis liaudiškomis priemonėmis, Sandra pataria rinktis pelenų ištrauką ir atsargiai naudoti įvairius žolių raugus.
„Žolių raugų nenaudoju vien dėl to, kad negaliu apskaičiuoti azoto proporcijos. Juose labai daug azoto, o jeigu jo padauginsi, tada krūmas bus vešlus, labai gražiai lapai augs, o žiedų nebus, nes azotas skatina žaliosios masės augimą“, – paaiškino.
Pelenų ištrauką pasigaminti itin paprasta – trečdalį kibiro pripildyti pelenais, užpilti karštu vandeniu ir palikti pastovėti dvi-tris dienas. Tada belieka pusę litro ištraukos skiesti 12 litrų vandens ir lieti pomidorus supilant po litrą vienam daigui. Sandra priduria, kad naminėms trąšoms pasigaminti galima naudoti pelenus iš šašlykinės, tačiau svarbu, kad į juos nebūtų pribėgę daug riebalų ar nebūtų maisto likučių.
Šia namine priemone liekite pomidorus pradėjus žydėti pirmajai kekei – tai yra gera alternatyva monokalio fosfatui, be to, joje papildomai yra kalcio, kuris taip pat reikalingas pomidorams. Vis tik, S. Šimkevičė pabrėžia, kad labai svarbu nepamiršti saiko. Ji pasakoja pastebinti daugybę įrašų socialinių tinklų grupėse su klausimu, kas nutiko pomidorams ir dažnai jie būna pertręšti, o tai išduoda „supapartėję“, t. y. pomidoro lapai susisuka visai kaip paparčio.
Pomidorų genėjimas – būtinas
Taip pat norint sulaukti gero derliaus nereikėtų pamiršti ir pomidorų genėjimo. Ši priežiūros dalis kelia kone aršiausias diskusijas, ar genint palikti daugiau lapų, ar šalinti kone visus. Sandra atvirai sako – „nudrožiant“ visus lapus iki vieno, gero derliaus galima nė nesitikėti.
„Genėti reikia, bet ne per stipriai. Kad pomidoro daigas pilnai funkcionuotų, jam reikia maždaug nuo 15 iki 20 lapų. Dažniausiai genima tada, kai krūmas jau pilnai įsitvirtinęs, suaugęs ir pradeda augti pažastėles.
Pirmiausia nuskini ar nulauži pažastėles, aš jas kerpu ir visą laiką palieku vieną centimetrą pažastėlės, nes taip ji rečiau atauga toje vietoje. Pažastėles pašalinus matai, ar lapas koks prie žemės liečiasi, jei liečiasi – tą lapą nukerpi gražiai. Paauga visas krūmelis, pasidarė vešlus – vėl kokį lapą nukerpu, pažastėles pašalinu. Viską reikia daryti ne vienu kartu ir stipriai, o kas kiek laiko, kai augalas paauga“, – pasakojo Sandra.
Ji pažymi, kad pašalinus visus lapus, sumažėja derlius, nes augalas minta šaknimis, o maistines medžiagas kaupia lapuose, kurie maitina kekes, ir suprastėja derliaus kokybė.
„Jeigu pomidoras turėtų būti 800 gramų, jis be lapų pasieks daugiausiai 400-500 gramų. Aišku, nekalbu apie hibridus – jie kitaip auga, jų bet kokiu atveju bus, bet skoninės savybės labai stipriai nukentės ar tai būtų hibridas, ar tai būtų veislė. O tuo labiau, kai kurias trąšas mes augalui duodame per lapus.“
Jau laukiant derliaus gali tekti ir paformuoti žiedines kekes. Formavimas reikalingas tuo atveju, jei augalas ant kekės augina daug žiedų, vienur jau užmegzti pomidoriukai, o kiti tik žydi, neformuoja vaisių, juos galima nukirpti.
Žinoma, svarbu nepamiršti pomidorus palaistyti. Kaip dažnai tai daryti, anot Sandros, priklauso nuo to, kokioje žemėje auga pomidorai, jeigu smėlingame – karštu laikotarpiu teks laistyti kas dvi-tris dienas, jeigu priemolyje – pakanka laistyti kas penkias-septynias dienas.
„Visą laiką geriausia truputį prakapsčius žemę pažiūrėti, ar ji drėgna. Jeigu drėgna ir matome, kad daigas puikiai jaučiasi, lieti nereikia.
Dabar, kai karšta, kadangi pas mane žemė yra iš sausesnių, lieju kas tris-penkias dienas, stengiuosi lieti pirmoje dienos pusėje ir pilu po šešis-aštuonis litrus ant daigo“, – pasakojo S. Šimkevičė.
Galiausiai, jau sulaukus pomidorų nokimo etapo, Sandra sako retinanti laistymus, nes dažnai liejant pomidorai lėčiau noksta.
Mikroelementų trūkumo nesumaišykite su pomidorų ligomis
Pomidorų augintojams galvos skausmu gali tapti augalus užklupusios ligos. Kaip pasakoja pašnekovė, per anksti į šaltą dirvą ir vyraujant drėgniems orams pasodinus pomidorus užklumpa juodoji kojelė – daigui pradėjus leipti, jį išgelbėti labai sudėtinga.
Jei pomidorai auga drėgnoje aplinkoje, šiltnamis yra nevėdinamas, dažnai užpuola rudoji dėmėtligė, tada jau tenka šalinti lapus. Ši liga būdinga antrai vasaros pusei, kai vyrauja karšti orai ir daug lietaus:
„Su ja labai sunku pakovoti, todėl geriausia yra prevencija – platesni tarpai tarp daigų, šiltnamio vėdinimas ir, aišku, paviršinio sluoksnio nuėmimas, jeigu mulčiuojame pomidorus – rudenį būtų gerai jį nuimti, kad neliktų ligos sporų.“
Kartais daržininkai pamatę, kad augalui kažkas ne taip, ima įtarinėti įvairiausias pomidorų ligas, tačiau kai kuriais atvejais paprasčiausiai trūksta mikroelementų.
„Kai pomidorui trūksta kalio, jis, kai sunoksta, atrodo plėmais pažaliavęs, atrodo, kad tose vietose nenoksta. O kai trūksta kalcio, galiukai būna pajuodę ir net nupūna – tai labai būdinga pailgoms arba širdinėms veislėms“, – paaiškino S. Šimkevičė.
Vis tik, pradedančiuosius pomidorų augintojus ji ragina nebijoti jungtis į pomidorininkų grupes ir ten uždavinėti klausimus – visi noriai dalinasi savo patirtimi, žiniomis ir patarimais, kaip sulaukti geriausio ir gardžiausio pomidorų derliaus.
O gal smogė patarimais?