Atrodo, kad dar visai neseniai keturių mergaičių mama Lina Strangienė džiūgavo, jog nesitverdamos džiaugsmu, Milena, Lėja ir Luknė laukė prasidedančio naujo etapo, kuris užvers darželio duris ir paklos pamatą prieš pirmąją klasę.
Nauja pradžia
Tą kartą mergaitės nekantravo peržengti paruošiamosios klasės durų slenksčio. Dabar Lina šypsosi pasakodama, kad keliauti mergaitėms į pirmąją klasę yra žymiai drąsiau, kadangi su aplinka ir mokyklos koridoriais jos jau yra spėjusios susipažinti per praėjusius metus.
„Mokykla mergaitėms jau yra pažįstama. Moka ir skaityti, ir rašyti, tad viskas žymiai drąsiau. Einame į tą pačią mokyklą, tad šiemet pasikeitė tik mokytoja“, – sako mergaičių mama.
Visgi, į vieną mokyklėlę žygiuoja tik trys seserys: Lėja, Luknė ir Milena, kadangi mažiausioji Luka pirmoje klasėje mokosi eidama į specialią mokyklėlę.
Mama džiaugiasi, kad mergaitės trykšta džiaugsmu ir grįžusios į namus, kiekvieną dieną ruošiasi rytojaus pamokėlėms. Pasiteiravus, ar jau teko iš vaikų girdėti, kokios pamokėlės kelia didžiausią smalsumą, Lina juokiasi, kad kol kas, kol dar nėra sudaryto tikslaus tvarkaraščio, mergaitėms patinka kiekviena pamoka.
„Kol dar tik pradžia, viskas tinka kuo puikiausiai. Šiandien turėjo daugiau pamokėlių, teko ilgiau pabūti, tad grįžo visos laimingos. Kol kas nėra jokių kalbų, kad nenori į mokyklą. Šiandien vos tik spėjo grįžti, iškart pasiruošė rūbelius ir kuprines rytojaus rytui. Džiaugiuosi jų kol kas dideliu noru“, – šypsosi pašnekovė.
Džiugiu girdėti, kad pirmosios dienos mokykloje mergaitėms yra be galo smagios ir kupinos džiugių įspūdžių. Be to, Luknė, Milena ir Lėja džiaugiasi ne tik dėl naujos pradžios mokyklos suole, tačiau ir dėl naujų būrelių, į kuriuos jau visai netrukus eis po pamokų.
„Visos trys užsirašė į šokių būrelį, tad jį pradėsime lankyti nuo spalio mėnesio. Taip pat eisime ir į šachmatų būrelį, o vėliau laikas parodys, žiūrėsime kaip seksis, galbūt ir dar kur nors užsirašysime“, – priduria Lina.
Naujas etapas taip pat neliko ir nepaminėtas. Vos tik grįžusios su mama iš Rugsėjo 1-osios šventės, mergaitės rudens pradžią ir naują laikotarpį mokykloje paminėjo namuose:
„Šiemet, visgi, teko Rugsėjo 1-ąją švęsti namuose, o ne kaip kiekvienais metais, kavinėje ar ledainėje. Šiais metais to padaryti nepavyko, kadangi mažoji sesutė mūsų laukė namuose. Tad čia visi kartu šventę ir paminėjome.“
Pasiteiravus, ar išleidus mergaites į mokyklą, Lina imsis naujų veiklų, moteris juokiasi, kad kol kas jokių tikslų ar planų rudeniui dar nėra sau išsikėlusi.
„Tikėkimės, kad ruduo dar spės jų atnešti. O kol kas plaukiu dar pasroviui“, – priduria ji.
Minėjo ypatingą dieną
Be to, visai neseniai garsiojo Tauragės ketvertuko mama minėjo ypatingą šventę – birželį šventė 46-ąjį gimtadienį.
Tą kartą moteris teigė, kad ji gimtadienio nesureikšmina ir šiais metais visiškai nejaučia šventinės nuotaikos. Pasak jos, tam nėra jokios priežasties, paprasčiausiai, ji tiesiog neturi noro šios dienos kaip nors ypatingai paminėti.
„Šiandien man suėjo nei daug, nei mažai – 46 metai. Tai turbūt pirmasis gimtadienis, kai neturiu jokio noro jo minėti. Visiškai nenoriu švęsti.
Noriu, kad jis praeitų tyliai ir ramiai. Kadangi šiandien yra darbo diena, tai gal taip ir bus, nes visi artimieji dirba“, – tada sakė Tauragės ketvertuko mama.
Visgi, gimtadienį teko vis tiek kaip nors paminėti, kadangi kiekvienais metais jos atvyksta pasveikinti artimiausi giminaičiai, kurie šios šventės niekada nepraleidžia.
„Tačiau savaitės pabaigoje tikrai sulauksiu artimųjų, nes taip yra kiekvienais metais: atvažiuoja sesės, pusseserės su antromis pusėmis, tėvai. Susidaro tikrai nemažas svečių būrys. Tad ir šiemet artimieji primins, kad prabėgo dar vieni metai“, – gimtadienio dieną šypsojosi L. Strangienė.
Moteris pasakojo, kad gimtadienio rytą ją prikėlė dukrelės, kurios pirmosios pasveikino mamą ir apdovanojo ją savo šiluma ir meile. Pasak Linos, mergaičių dėmesys ir laikas su jomis jai yra pats brangiausias turtas.
„Turbūt pats geriausias jausmas pabusti nuo dukryčių bučinių ir apkabinimų. Dar normaliai neprabudus turi šypseną veide. Tai geriausia dovana“, – nuoširdžiai pasakojo Tauragės ketvertuko mama.
Ankstų gimtadienio rytą Lina pasveikino ir vyresnysis sūnus Dovydas, kuris šiuo metu savo gyvenimo kelią jau kuria savarankiškai.
„Jis gyvena atskirai, todėl pasveikino telefonu. Tačiau net neabejoju, kad vėliau atvažiuos apkabinti“, – šypsodamasi pasakojo moteris.
Jaunesnysis sūnus, šešiolikmetis Lukas, mamą pasveikino kiek vėliau, nes vaikinas nuo ankstyvo ryto jau buvo darbe. „Kai atsikėliau, jau buvo išlėkęs, tai net nesusitikome“, – juokėsi L. Strangienė ir pridūrė besidžiaugianti sūnaus darbštumu.
Moteris pasakojo, kad, vos tik prabudus, jos telefonas netilo nuo sveikinimų. Pažįstami ir artimieji ją apdovanojo gražiausiais žodžiais ir palinkėjimais. „Sveikinimų gavau tikrai daug, kas prisiminė taip, kam priminė „Facebook“, bet gražių žodžių ir palinkėjimų tikrai daug. Už tai esu visiems dėkinga“, – sakė L. Strangienė.
Tačiau, pasak moters, patys svarbiausi gimtadienio dieną išgirsti sveikinimo žodžiai buvo jos vaikų: „Labai gera yra gauti gerą žodį iš savo vaikų, jautiesi mylima ir reikalinga. O ko mums daugiau gali reikėti?“
