Smegenų aneurizma yra išplonėjusi vieta smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas. Nors smegenų aneurizmos rizika maža, tačiau jai plyšus padariniai gali būti katastrofiški.
Net 2 iš 5 smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, o likusieji padarinius jaučia visą gyvenimą. Jeigu žmogus ir išgyvena aneurizmos plyšimą, niekada nebūna aišku, ar jis liks veiksnus, galės grįžti į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą.
Išdavė vos vienas simptomas
Kai kurie žmonės, iki plyštant aneurizmai jaučia tam tikrus simptomus: galūnių tirpimą, sutrinka kalba, jaučiamas intensyvus galvos skausmas, tačiau Ingrida iki dienos, kai plyšo smegenų aneurizma, nejautė jokių simptomų.
Moteris tikina, jog per gyvenimą žingsniavo pilnu pajėgumu, o kuo mažiau naktį miegodavo – tuo daugiau energijos turėdavo kitą dieną.
„Su kolegomis iš Marijampolės tą dieną važiavome dirbti į Akmenę. Man visą dieną skaudėjo galvą, kas man nėra būdinga, nes galvos man įprastai neskauda. Tik retais atvejais.
Su kolegomis grįžome į viešbutį ir užlipus laiptais, pajutau stiprų galvos skausmą, jis buvo kitoks, nei visą dieną prieš tai. Spėjau pasakyti kolegoms, kad paimtų mano daiktus, nes man kažkas negerai ir aš nualpau.
Vėliau su kolegomis kalbėjome, jie pasakojo, kad aš nebekvėpavau ir man iš burnos bėgo putos. Kolegos manė, galbūt man epilepsijos priepuolis, nors epilepsijos ar kitų sveikatos problemų aš neturiu. Esu visiškai sveikas žmogus ir mano sveikatos kortelė poliklinikoje yra praktiškai tuščia“, – pabrėžia Ingrida.
Ingridai nualpus, kolegos iškvietė greitąją pagalbą, kuri moterį nuvežė į Šiaulių ligoninę. Ten gydytojai įtarė, kad Ingridai greičiausiai aneurizma, todėl iš Šiaulių greitoji ją pervežė į Kauno ligoninę.
Ingrida – viena iš laimingųjų
Ingrida tikina, jog dviejų dienų iš savo gyvenimo ji visiškai nepamena, o atsibudo jau reanimacijoje. „Pamenu tik tiek, kad važiuodama greitojoje dar parašiau vyrui žinutę, kad mane veža į ligoninę, o po to atsijungiau – visiška tamsa, visiškai nepamenu savo dviejų dienų gyvenimo.
Vyras pasakojo, kad tas dvi dienas aš vis atsibusdavau, keletą minučių su juo pabendraudavau, tačiau vėliau vėl krisdavau į tamsą. Pilnai sąmonę atgavau po dviejų dienų, pradėjau domėtis, kas man nutiko, kodėl esu prijungta prie aparatūros, kokius vaistus man leidžia.
Pabudusi sužinojau, kad man plyšo aneurizma. Nors esu vaistininkė ir man medicina nėra svetima tema, apie aneurizmą išgirdau pirmą kartą gyvenime.
Išgirdusi savo diagnozę, labai išsigandau. Vėliau labiau apie tai pasidomėjusi, sužinojau, kad beveik kiekvienas žmogus turi aneurizmą, o jai plyšus išgyvena tik 50 proc. žmonių, tačiau kai kurie lieka neįgalūs visam gyvenimui.
Aš esu ta laimingoji – išgyvenau ir nepatyriau jokių pasekmių, dabar ir toliau sėkmingai dirbu bei džiaugiuosi gyvenimu“, – šypsosi Ingrida.
Ingrida mano, kad plyšti aneurizma jai galėjo dėl tuo metu patiriamo streso – greito gyvenimo ritmo bei sielvarto dėl brolio netekties. Galimai aneurizma Ingridai buvo visą laiką, tačiau ji šio fakto nežinojo, jokių tyrimų neatliko dėl to, nes nejuto jokių simptomų.
Po atliktos operacijos moteris Kauno klinikose atliko tyrimus, kurie parodė, kad operacija praėjo sėkmingai, o naujų aneurizmų nėra. Jokio tolimesnio gydymo nėra – Ingrida gali gyventi taip pat, kaip gyveno iki plyštant aneurizmai.
„Žinoma, po šio įvykio aš stipriai susirūpinau savo sveikata. Kai atsiduri šalia mirties – pradedi kitaip į viską žiūrėti. Nuo šiol visada seksiu savo kraujo spaudimą, kas tikrai normalu būnant 45-erių. Taip pat reguliariai darysiuosi tyrimus ir stebėsiu, ar neatsirado naujų aneurizmų.
Aneurizma sutrikdo smegenų veiklą
Anksčiau tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas ir VUL intervencinis radiologas Givis Lengvenis kalbėjo apie aneurizmos riziką.
Radiologas Givis Lengvenis sako, kad aneurizma – klastinga ir pavojinga. „Tai maišelis ant arterijos, prie pat galvos smegenų esančių arterijų, kuriose yra didelis spaudimas. Ten yra silpna vieta.
Netikėtai, gyvenimo eigoje, ji plyšta. Tas plyšimas yra labai pavojingas, jis sutrikdo smegenų veiklą, smegenų skysčio apytaką ir reikalauja labai skubaus gydymo“, – sako gydytojas.
Jam antrina neurologas R. Masiliūnas: „Gali būti, kad plyšus aneurizmai prireiks net neurochirurginės operacijos. Tai – hemoraginio insulto rūšis. Aneurizmos plyšimui būdingas perkūno trenksmo galvos skausmas, žmogus gali netekti sąmonės, gali net pasišlapinti, paleisti vidurius. Tokiu atveju būtina kreiptis į medikus.“
Medikai sutartinai tvirtina, kad aneurizmos plyšimas nėra mirties nuosprendis, o atsistatymo galimybės – net didesnės nei išeminio insulto.
„Vis tik prisiminkite, kad aneurizmą nuo įprasto galvos skausmo skiria kitoks pojūtis. Ypač atkreipiame dėmesį ir kitaip vertiname pacientus, kurie sako, kad galvos skausmas atsirado visai kitoks, sustiprėjo. Tada būtini papildomi tyrimai bei neurologo konsultacija“, – įsitikinę medikai.
