• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasaros periodu užfiksuojama vis daugiau ypatingų dangaus reiškinių. Ne išimtis ir šis pirmadienis, kuomet Elektrėnuose buvo užfiksuoti retai pasirodantys ir itin išraiškingi fluctus debesys.

Vasaros periodu užfiksuojama vis daugiau ypatingų dangaus reiškinių. Ne išimtis ir šis pirmadienis, kuomet Elektrėnuose buvo užfiksuoti retai pasirodantys ir itin išraiškingi fluctus debesys.

REKLAMA

Šie debesys ypatingi tuo, kad pasirodę jie greitai išnyksta, dėl to nufotografuoti debesis pavyksta tikrai ne kiekvienam.

Parodė reiškinį

Vakar socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis pasidalijo ypatingais pirmadienio kadrais, kuriais supažindino sekėjus su fluctus debesimis.

„Pirmadienio vakarą Elektrėnuose buvo užfiksuoti išraiškingai atrodantys fluctus debesys (anksčiau dar vadinti Kelvino-Helmholtz’o nestabilumo sukeltais debesimis).

Toks reiškinys retokai pastebimas ir užfiksuojamas, kadangi jis atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl kažkam pamatyti ir užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti.

REKLAMA

(Būtent taip ir buvo liepos 8 d., kadangi apatiniame atmosferos sluoksnyje oras buvo ramus, tačiau maždaug jau nuo >3 km aukščio fiksuotas stiprokas pietvakarių oro srautas; dar aukščiau - sraujymė arba savotiška labai greitai judančio oro upė atskirianti skirtingas oro mases). Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį.

Gal ir sunkoka viską suprasti, tačiau atminkit, jog atmosfera yra tarsi sluoksniuotas pyragas. Net giedrą dieną, kai danguje nieko nematote oras maišosi, jame daug įvairių oro sluoksnių: vieni sausesni, kiti drėgnesni, dar kiti su stipriais ar silpnais vėjais ir pan.

REKLAMA
REKLAMA

Papildomai: Kelvin Helmholtz'o nestabilumas yra pastebėtas ir kitose Saulės sistemos planetose. Reiškinį 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas, taip pat reiškinys buvo pastebėtas Jupiteryje, šalia Raudonosios dėmės. Taigi, šis reiškinys nėra būdingas tik mūsų planetos atmosferai“, – įraše apie debesis pasakojo puslapio administratoriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų