„Nuo 2024 m. pradžios dauguma ES EEE šalių, tarp jų ir Lietuva, pranešė apie padidėjusį sergamumą parvovirusine infekcija, kuris pastebėtas atliekant kraujo donorų atrankinę patikrą.
Simptomai:
- neaukšta temperatūra,
- skruostų paraudimas,
- galvos skausmas,
- gerklės skausmas,
- sąnarių skausmai,
- kosulys,
- bėrimas (gali būti niežtintis, ypač kojų padų srityje) krūtinės, nugaros, sėdmenų, rankų ir kojų srityse,
- „nėriniuoto“ bėrimo vaizdas pradėjus jam nykti
Komplikacijos iki 20-os nėštumo savaitės, virusas gali sukelti persileidimą arba vaisiaus vandenligę. Kraujo ligomis sergantiems asmenims – anemiją.
Skiepų nuo šios infekcijos nėra, tad pagrindinė prevencija: dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu, laikytis kosėjimo/čiaudėjimo etiketo, vengti liesti akis, nosį ir burną, nekontaktuoti su sergančiais žmonėmis, susirgus likti namuose“, – įspėjama pranešime.
Kaip šiuo virusu užsikrečiama?
Parvovirusas B19 yra visame pasaulyje gerai atpažįstama infekcija, kuria dažniausiai užsikrečia mažamečiai vaikai. Ji pasižymi išskirtiniu simptomu – rausvu bėrimu skruostų zonoje, vėliau galinčiu plisti į krūtinę, nugarą, rankas. Infekcija užsikrečiama gana greitai, tačiau vaikams sunkių simptomų dažniausiai nepasireiškia.
Štai parvovirusu susirgę suaugę žmonės, ypač nėščiosios, taip pat turintys silpną imuninę sistemą ar tam tikrų mikroelementų deficitą, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, mažakraujyste – ligos eigą išgyvena sunkiau.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė papasakojo apie šio viruso prevenciją bei gydymą.
„Šiuo virusu užsikrečiama oro-lašeliniu būdu: čiaudint, kosėjant, sloguojant, turint artimą kontaktą, taip pat įmanoma užsikrėsti ir per kraują, pavyzdžiui, nėštumo metu iš motinos – kūdikiui.
Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad infekcija užsikrėsti galima tik jos pradžioje, o vėliau, jau išryškėjus simptomams, virusas dažniausiai nebebūna užkrečiamas.
Neretai tenka sulaukti klausimų, ar žmonėms ir gyvūnams pasireiškiantis parvovirusas yra tas pats bei ar galime užsikrėsti nuo gyvūno ir atvirkščiai.
Iš tiesų, žmones ir gyvūnus atakuojantys parvovirusai skiriasi, todėl net ir artimo kontakto su augintiniu metu šis virusas nėra perduodamas. Taip pat gyvūnams yra sukurta apsauganti vakcina, o žmonėms vakcinacijos nuo parvoviruso B19 nėra“, – komentavo vaistininkė.
Kaip apsisaugoti ir gydytis?
Apsisaugoti nuo užsikrėtimo parvovirusu galima vadovaujantis įprastais higienos ir atstumo laikymosi principais:
- nekontaktuoti su užsikrėtusiais žmonėmis,
- užsidengti burną čiaudint, kosint, žiovaujant,
- plauti ar dezinfekuoti rankas grįžus iš viešų vietų,
- vengti susibūrimų,
- artimo kontakto su peršalimo simptomus jaučiančiais asmenimis.
„Patartina palaikyti ir stiprų imunitetą valgant visavertį maistą, mažinant žalingus įpročius, užsiimant aktyvia fizine veikla ir pagal gydytojų rekomendacijas vartojant reikalingus maisto papildus ar vaistus šalutinėms ligoms kontroliuoti/gydyti“, – tikino I. Sauserytė.
„Dažniausiai pirmieji infekcijos simptomai būna panašūs į peršalimo – šiuo periodu, kurs gali trukti keletą dienų, virusu lengva apkrėsti kitus.
Bėrimas ant skruostų pasireiškia vėliau. Po kurio laiko jis gali pradėti plisti kūnu žemyn, niežėti. Panašiu metu atsiranda ir sąnarių skausmai.
Bendrai visa simptomatika gali išlikti apie savaitę ar šiek tiek ilgiau. Jei pacientas nėra rizikos grupėje, dažniausiai pakanka simptominio gydymo, tinkamo poilsio ir pakankamo kiekio skysčių suvartojimo“, – pasakojo specialistė.
Bėrimui ir niežėjimui palengvinti gali padėti įvairūs raminamojo poveikio geliai su ramunėlių vandeniu, levandomis, mėtomis, alaviju, medetkomis, tepalai su pantenoliu, cinku.
Sąnarių skausmą sumažinti padės nereceptiniai vaistai nuo skausmo bei uždegimo arba gliukozamino sulfato savo sudėtyje turintys preparatai. Jei jaučiami simptomai itin suprastina kasdienio gyvenimo kokybę, tęsiasi ilgai arba komplikuojasi – būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
