„Antėja“ sveikatos priežiūros tinklo šeimos gydytoja Indrė Stukienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kam kyla didžiausia rizika susirgti plaučių vėžiu, kokie simptomai jį išduoda ir kaip saugoti save, kad rizika būtų kuo mažesnė.
Šeimos gydytojos teigimu, šalyje kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. Dažniausiai šios onkologinės ligos taikiniu tampa vyrai.
„Vyrų sergamumo rodikliai, palyginti su Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis, yra dideli, o tarp moterų – ženkliai mažesni nei kitose ekonomiškai stipriose šalyse.
Vyrų sergamumo pokyčiai panašūs į išsivysčiusių šalių – po padidėjimo laikotarpio stebimas mažėjimas, o moterų sergamumas, skirtingai nuo kitų vakarų šalių, yra stabilus“, – sergamumo plaučių vėžiu tendencijas apžvelgia I. Stukienė.
Didžiausia rizika kyla rūkantiems
Ji pastebi, kad šios ligos didėjimo ir mažėjimo tendencijos susijusios su rūkymo paplitimu kiekvienoje šalyje. Būtent rūkymas yra didžiausias veiksnys, didinantis plaučių vėžio riziką:
„Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio per dieną ir rūkymo trukmės. Rūkančios moterys plaučių vėžiu suserga anksčiau nei vyrai, nes yra imlesnės tabako dūmuose esantiems kancerogenams.“
Net ir pasyvus rūkymas, kai būnama aplinkoje, kurioje nuolat rūkoma, taip pat didina plaučių vėžio riziką, pažymi I. Stukienė.
Į rizikos veiksnių sąrašą įtraukti ir kiti kancerogenai, esantys pramoninėse medžiagose: arsenas, asbestas, chromas, degutas, nikelis, kristalinis silicis, dichlormetilo eteris ir kiti.
„Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, didėja tikimybė susirgti plaučių vėžiu. Rizika susirgti plaučių vėžiu yra didesnė asmenims, vyresniems nei 55 metų“, – priduria pašnekovė.
Šeimos gydytojos teigimu, apie 10 proc. ligonių, kai šiems nustatoma onkologinės ligos diagnozė, nesiskundžia jokiomis sveikatos problemomis. Ji pažymi, kad vėžiui apėmus smulkiuosius bronchus, ilgą laiką gali nepasireikšti jokie simptomai.
Vis tik, yra keletas požymių, kurie gali išduoti šią ligą: „Plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai ir jie priklauso nuo pirminės vėžio lokalizacijos, jo plitimo.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kosulys, ypač intensyvėjantis, skrepliavimas, kraujo iškosėjimas, švokštimas, dusulys, krūtinės skausmas, lėtinis nuovargis, apetito praradimas, svorio kritimas.“
I. Stukienė primena, kada būtina kreiptis į specialistus ir pasireiškiantys simptomai gali išduoti pavojingą onkologinę ligą.
„Į gydytoją būtina kreiptis, kai intensyvėja kosulys, ypač jei prieš tai buvęs rūkoriaus kosulys pradeda intensyvėti, atsiranda intensyvus skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, stiprėjantys krūtinės, nugaros skausmai, svorio netekimas.
Ypač į simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kai žmogus ilgą laiką rūko“, – įspėja šeimos gydytoja.
Diagnostika, gydymas ir prevencija
Lietuvoje prevencinės programos plaučių vėžiui nėra, sako pašnekovė, o šis nustatomas atliekant atitinkamus tyrimus:
- kraujo tyrimas – vertinama bendra organizmo būklė;
- plaučių rentgenograma – galima nustatyti pakitimus plaučiuose;
- skreplių tyrimas – ieškoma vėžinių ląstelių;
- bronchoskopija – tranchėjos ir bronchų vidaus apžiūra;
- biopsija – imama esant įtartiniems pakitimams, ištiriamas audinio gabalėlis;
- kiti radiologiniai tyrimai.
„Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir tai, ar vėžys išplitęs į kitus organus ar audinius.
Todėl papildomai gali būti atliekami kiti tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, pozitronų emisijos tomografija, kaulų skenavimas“, – paaiškino I. Stukienė.
Gydymas parenkamas atlikus reikalingus tyrimus ir nustačius plaučių vėžio stadiją. Šeimos gydytojos teigimu, gali būti taikomi šie gydymo būdai:
- chirurginis, kai operacijos metu pašalinamas navikas;
- radioterapija, kai jonizuojančiosios spinduliuotės būdu mažinamas navikas prieš operaciją arba kai operacijos metu nepavyksta viso naviko pašalinti;
- chemoterapinis, kai gydoma vaistais, kurie naikina pirminį vėžį ir jo metastazes kauluose.
Šeimos gydytoja taip pat pažymi, kad gali būti taikoma ir visų gydymo būdų kombinacija.
Vis tik, kad rizika susirgti plaučių vėžiu būtų mažesnė, galite imtis prevencinių priemonių. „Antėja“ klinikos šeimos gydytojos I. Stukienės teigimu, pirmiausia reikėtų nerūkyti, jei rūkoma – mesti rūkymą. Taip pat venkite pasyvaus rūkymo, nebūkite patalpose, kuriose rūkoma.
Plaučių vėžio riziką mažina ir subalansuota mityba, alkoholio nevartojimas. Pašnekovė pabrėžia, kad „tinkamas fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia sveikatą ir gali sumažinti riziką sirgti vėžiu“.
