Su draugais čia pietaujantis žinomas humoristas ir scenaristas Olegas Šurajevas prisipažįsta į „Pirmą blyną“ užsukęs pirmą kartą, nors gerų atsiliepimų apie šią blyninę jau buvo girdėjęs: „Ėjom pro šalį ir užsukom pavalgyti. Tikrai gera vieta. Pamačiau meniu ir supratau, kad maistas man patiks“, – sako Olegas.
Olegą ir jo draugus, kaip ir visus kitus lankytojus, tą dieną aptarnauja Vaidotas ir Edvardas. Vaidotas „Pirmame blyne“ pradėjo dirbti praėjusių metų kovą, Edvardas – gruodį. Abiem čia labai patinka, džiaugiasi, kad turi gerą vadovą ir šaunią komandą. Edvardas prisipažįsta, kad du karantino mėnesiai atsibodo, Vaidotas taip pat sako labai apsidžiaugęs, kad vėl galės dirbti.
Planuoja kitų metų veiklas
Restorano vadovas pripažįsta – karantinas buvo sudėtingas laikotarpis: „Prieš karantiną užsakymų turėjome trims savaitėms į priekį, ir staiga viską teko atšaukti ir užsidaryti. Užsidarėme dar prieš oficialiai paskelbiant karantiną, nes dalis mūsų darbuotojų priklauso rizikos grupei. Darbuotojai gavo kompensacijas, taigi galėjom laukti, kol situacija pagerės. Bendravome virtualiai, kaip ir visi pasaulyje, rengėme komandos susirinkimus per „Zoom“. Buvo smagu girdėti, kad visi nori kuo greičiau grįžti į darbą. Džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti visus darbuotojus.“
„Pirmas blynas“ lankytojams duris atvėrė gegužės 20-ąją, bet pirmosiomis savaitėmis restoranas buvo tuščias. „Dabar jau beveik grįžome į iki karantino buvusią situaciją“, – džiaugiasi Timas. Vis dėlto iki karantino didelę lankytojų dalį sudarė moksleivių ir turistų grupės, į kurias ir orientuota „Pirmo blyno“ rinkodara. Moksleiviai šiuo metu atostogauja, o turizmas dėl pandemijos apmiręs, tad belieka dėlioti kitų metų planus.
„Šiemet kartu su Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija pradėjome organizuoti pamokas vaikams apie Dauno sindromą, – pasakoja „Pirmo blyno“ vadovas. – Vaikai iš pradžių sužino apie šią negalią, smagiai praleidžia laiką žiūrėdami filmą ir žaisdami, paskui pietauja, o juos aptarnauja negalią turintys žmonės. Šios pamokos buvo labai sėkmingos – vaikai turiningai ir įdomiai praleisdavo laiką ir, žinoma, vaikams patinka blynai, mokytojai taip pat likdavo patenkinti. Per savaitę pamokose dalyvaudavo per 100 vaikų, jas tikrai tęsim.“
Taip
Ne
Man tai neaktualu
Apdovanojimas – iš prezidento rankų
Šių metų vasara Timui įsimintina dėl svarbaus įvykio – liepos 6-ąją Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje Valstybės dienai skirtoje ceremonijoje jam įteikė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Jis Timui skirtas už socialiai atsakingą verslą, aktyviai keičiantį požiūrį į negalią turinčius žmones ir užtikrinantį jų lygias galimybes.
„Noriu širdingai padėkoti visiems „Pirmo blyno“ darbuotojams, kurie ne kartą peržengė lūkesčius, bei lankytojams, nuolatiniams ir netikėtai užklydusiems, be kurių nebūtų mūsų, restorane nesklistų blynų kvapas. Mes visi mažais žingsniais kuriame labiau socialiai atsakingą Lietuvą“, – ta proga rašė Timas „Pirmo blyno“ feisbuko paskyroje.
Vaidoto ir Edvardo klausiu, kaip jie reagavo sužinoję apie savo vadovo apdovanojimą. „Pamačiau feisbuke, kad jam įteiktas medalis, ir labai apsidžiaugiau“, – sako Vaidotas. Edvardas priduria: „Ir aš buvau laimingas, kai sužinojau, Timas šaunuolis.“
Timas šypsosi – sako, kad darbuotojams didesnį įspūdį paliko ne pats medalis, bet tai, kad jis nusifotografavo su prezidentu. Beje, restorano darbuotojai prezidentą jau pažįsta – sausio mėnesį jis su kolegomis pietavo restorane, o nuotraukomis ir įspūdžiais pasidalijo feisbuko paskyroje: „Puikus socialiai atsakingo verslo Lietuvoje pavyzdys, kurį labai palaikau, ir tikiuosi, kad ateityje mūsų šalyje jų tik daugės. Pirmas blynas tikrai neprisvilo.“ Matyt, prezidentui blynai patiko, nes „Pirmo blyno“ komanda buvo gavusi užsakymą per Užgavėnes pristatyti blynų tiesiai į prezidentūrą.
Įsimintinas apsilankymas prezidentūroje
Timas gerai prisimena tą dieną, kai sužinojo apie būsimąjį apdovanojimą. Iki liepos 6-osios buvo likusios maždaug dvi savaitės. Tą dieną sau ir žmonai Karolinai užsakė lėktuvo bilietus į Nyderlandus – daugiau kaip pusę metų nebuvo ten lankęsi. Tą pačią dieną telefone rado praleistą skambutį. Paskambinęs išgirdo įrašytą balsą: „Jūs paskambinote į prezidentūrą“. Timui tai buvo netikėta, ir jis skambutį nutraukė, bet paskui pagalvojo – gal prezidentūra nori rezervuoti staliuką „Pirmame blyne“? Paskambinęs dar kartą išgirdo, kad jis kviečiamas į svarbų renginį. Tik tiek ir tesuprato, nes prezidentūros darbuotojas su juo kalbėjosi lietuviškai.
Kai Timas apie pokalbį papasakojo žmonai, ji patarė pasitikslinti, kada bus tas ypatingas įvykis – gal reikėtų pakeisti skrydžio datą? Timas paskambinęs išgirdo patarimą neskristi arba grįžti iki liepos 6-osios: „Tada supratom, kad bilietus reikia pakeisti, nes bus tikrai kažkas reikšminga. Greitai elektroniniu paštu gavau kvietimą į apdovanojimų ceremoniją.“
Į ceremoniją Timas pakvietė savo tėvus. Deja, tėtis Jeroenas van Wijkas, Mastrichto vadybos mokyklos profesorius, konsulruojantis ir turintis savo tarptautinį verslą, į Lietuvą vykti negalėjo, bet mama Liesbeth Duijndam atskrido ir labai didžiavosi tokią svarbią dieną galėjusi būti kartu su sūnumi. Ji, kaip ir Timas, turi socialinio darbuotojo išsilavinimą, dirba vaikų apsaugos agentūroje. Žinoma, į prezidentūrą Timą lydėjo ir žmona.
Apdovanojimų ceremonija Timui paliko didelį įspūdį: „Prezidentūroje buvau pirmą kartą, viskas įspūdinga. Didelė garbė gauti apdovanojimą, beje, esu antrasis tokį medalį gavęs Nyderlandų Karalystės pilietis, – sako Timas. – Įteikdamas medalį prezidentas padėkojo už mūsų veiklą ir pasakė, kad reikės kada nors pas mus sugrįžti.“
Norėtų įkvėpti kitus verslininkus
Timas sako suprantąs – apdovanojimas jam skirtas už tai, jog jis įrodė, kad negalią turintys žmonės gali dirbti verslo įmonėje, nes Lietuvoje, kaip, beje, ir daugelyje kitų Europos šalių, tokių žmonių darbine veikla dažniausiai rūpinasi nevyriausybinės organizacijos, organizuodamos valstybės finansuojamus projektus. „Mes įrodėme, kad negalią turintys žmonės gali dirbti ir užsidirbti – toks ir buvo mano tikslas, specialiai steigiau restoraną, o ne NVO. Smagu, kad Lietuva tai vertina, kad mūsų požiūriai sutampa“, – kalba T. van Wijkas.
Jis sako norintis Lietuvoje matyti ir daugiau panašių įmonių, nors pripažįsta, kad tai ir nėra lengva: „Reikia sukomponuoti du dalykus – socialinį darbą ir verslą, ir ši kombinacija nėra paprasta, to mokykloje nemoko. Jeigu studijuoji socialinį darbą, tai nesimokai verslo, o jei pasirenki studijuoti verslą, nieko nesužinosi apie socialinį verslą. Manau, kad abiejų sričių studentams galėtų būti dėstomos bendros paskaitos, fakultetai galėtų kooperuotis.“
Pasak Timo, viena iš sričių, kur praverstų verslumas, yra neįgaliųjų dienos centrai. „Šie centrai gauna dideles valstybės subsidijas, o negalią turintys žmonės ten kasdien renkasi tiesiog praleisti laiką. Kodėl gi nepadarius protingiau – šie centrai galėtų užsidirbti, tegul nedaug, 10 ar 20 proc. jų išlaikymui reikalingos sumos, bet tada žmonės suprastų, kaip uždirbami pinigai ir kad jų veikla gali būti naudinga, – siūlo T. van Wijkas. – Negalią turintys žmonės galėtų ką nors gaminti ir savo pagamintus daiktus parduoti, tik reikia rasti būdą kaip, arba reikia gaminti tai, ką galima parduoti. Žmonės verslą vertina pirkdami: jei darai tai, ko žmonėms reikia, jie perka.“
Restorano „Pirmas blynas“ dar šiais metais laukia reikšmingos permainos – teks išsikraustyti, mat Planetariumas, kurio patalpose jis įsikūręs, kitų metų pradžioje bus uždarytas dėl renovacijos. Timas pasakoja svajojantis apie vietą, kurioje po vienu stogu dirbtų kelios skirtingos socialinio verslo pagrindais veikiančios organizacijos, siūlančios aplinkai draugiškus produktus, naudingas paslaugas ir įvairias veiklas. „Tokia ir buvo mano pradinė idėja prieš įkuriant „Pirmą blyną“, – sako restorano vadovas. – Radom puikias patalpas, bet jos neturi maitinimo paskirties. Tikimės, kad paskirtis bus pakeista, ir galėsim įkurti erdvę, kur ir kvepėtų blynais, ir vyktų visokios įdomios ir naudingos socialinės veiklos.“
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
