Pradėdama pokalbį, Ž. Pinskuvienė prisiminė praėjusias metines. Lygiai prieš metus sutuoktiniai buvo pabėgę į 7 dienų kelionę. Šiais metais išvykti niekur neplanuoja, tačiau vyras šiai progai planuoja staigmeną.
„Dažniausiai šią šventę planuoja vyras, o mano užduotis yra gimtadieniai, Kalėdos, Kūčios ir kitos šventės. Vaikai taip pat nuo mažens prisijungdavo, kartu organizuodavo staigmeną – yra didžiausi patarėjai. Kuo jie mane nustebins – nežinau.
Metinių data man yra labai svarbi. Mes saugome tikrąsias šeimos vertybes. Labai džiaugiamės, kad atradome vienas kitą ir kad esame kartu, ačiū dievui, sveiki ir viskas yra gerai, o visa kita yra gyvenimas ir kapstomės po truputį“, – šypteli merė.
„Buvo sunkesnių momentų“
Apžvelgdama praėjusius metus, Ž. Pinskuvienė nė nedvejodama atsakė, kad jie praėjo taip pat gražiai, kaip ir visi 26 metai kartu, tačiau pridūrė, jog šiais metais šeimoje turėjo kiek daugiau išgyvenimų nei įprastai, kai reikėjo palaikyti vienas kitą, padrąsinti.
„Buvo tokių sunkesnių momentų, tačiau viešumoje stengiamės rodyti gražius dalykus, o liūdnesnius ir skausmingesnius laikome šeimoje ir išgyvename dviese. Turbūt tai ir yra šeimos stiprybė, kad vienas kitą palaikome visose situacijose.
Aišku, su vyru esame be galo skirtingi: jis yra labai ramus, išlaikytas žmogus, o aš šiek tiek kitokia. Kartais jis mane pristabdo, kartais aš jį palaikau. Pliusas ir minusas traukia, jei būtume vienodi – būtų neįdomu“, – pripažįsta Ž. Pinskuvienė.
Merė su meile pasakoja, jog jie su vyru yra radę balansą ir harmoniją tiek profesiniame gyvenime, tiek šeimoje ir teigia, jog labai džiaugiasi, kad ir politikoje yra kartu. Turbūt dėl to vienas kitą ir supranta.
Visus šeštadienius ir sekmadienius jie praleidžia renginiuose, su žmonėmis, dažnai būna atskirai, tačiau randa laiko pabūti ir kartu. – „Ne kiekvienas vyras tai atlaikytų, tačiau Jonas supranta, koks yra mano darbas ir ką aš darau, o aš suprantu, ką daro jis. Dėl to labai džiaugiuosi, kad kartu esame šioje sferoje.“
10 minučių ryte visada praleidžia kartu
Ž. Pinskuvienės nuomone, meilėje viskas yra svarbu: pagarba, supratimas, palaikymas, pasitikėjimas. Žmonės turi žiūrėti viena kryptimi, o jei vienas žiūri į dešinę, kitas – į kairę: tuomet nebus šeimos vertybių.
Merė išdavė paslaptį, kaip jie su vyru išlaiko tokius gražius santykius – šeimoje jie labai daug kalbasi, nei vienas viduje nelaiko nieko, kas negera. Jei iškyla problema – pasikalba, ką gali dėl to padaryti, kodėl taip atsitiko. –
„Kiekvieną rytą turime bent 10 minučių praleisti kartu, atsigerti kavos, pasikalbėti, kokia laukia diena ar kokia buvo prieš tai.
Tas 10 minučių mus sujungia. Dažniausiai aš ryte dažausi, o Jonas sėdi šalia manęs su kavos puodeliu. Moteriai daugiau laiko užtrunka ryte pasiruošti. Net mano vyras visada sako: „kiek moteriai visko daug reikia.“
Nors sutuoktiniai dažnai būna užsiėmę savo reikalais, tačiau kai randa progą pabūti dviese – labai mėgsta keliauti, atitrūkti nuo žmonių. Pagal galimybes keliauja 2 kartus per metus.
„Viešojoje erdvėje matosi, kad mūsų šeštadieniai ir sekmadieniai yra darbe ir kitaip nebus. Mes patys pasirinkome tokį kelią, o turėdami laisvo laiko vasarą, mums nėra nieko geriau kaip nuvažiuoti į pajūrį, praeiti Meilės alėja.
Žiemą rūpinuosi buitimi. Vien išlyginti 6 poras vyro marškinių yra ką veikti. Aišku, visada labai laukiame vaikų, pagaminame pietus. Gyvename paprastą, žmogišką gyvenimą – nieko išskirtinio nėra. Vasarą eini aplink namus, pjauni žolę, ravi gėles, sodinį daržą, kai turi laisvą minutę“, – atvirauja merė.
„Žmonės, neperlenkite lazdos“
Straipsnių antraštėse dažnai mirga Ž. Pinskuvienės ir J. Pinskaus pavardės, todėl išvengti neigiamų komentarų yra neįmanoma. Paklausta apie tai, kaip reaguoja į apkalbas, merė atsako, jog tai yra normalu – politikas negali būti visų mylimas.
Moteris atskleidžia, jog buvo laikas, kai visus komentarus skaitydavo, tačiau dabar stengiasi to nedaryti, nebent jie būna ypatingai šiurkštūs, melagingi. Tuomet jos aplinkos žmonės skambina ir sako, kad taip būti negali. – „Gali vertinti politiko darbą, jį kritikuoti, tačiau kai tave pradeda vadinti vagimi, aferiste – kažkada prieini ribą, kai sakai: „žmonės, neperlenkite lazdos.“
Kai prasideda baudžiamojo kodekso kaltinimai ir žmonės viešai formuoja tokią nuomonę, tuomet priimi sprendimus ir kreipiesi į teisėsaugos instituciją. Jei žmonės turi įrodymus, kad aš vagis, jie turės drąsos ir juos pateiks. Jei jie rašo tokius komentarus, turės už tai atsakyti įstatymų numatyta tvarka.
Kritikuoti galima išvaizdą, kad aš per stora, per plona, per daug raukšlių turiu arba priėmiau ne tokį sprendimą, tačiau kai ateina kaltinimų banga, negali sėdėti ir tylėti, nes vadinasi, kad žmonės sako tiesą.“
O pabaigai Ž. Pinskuvienė nori skirti palinkėjimą visiems:
„Aš tikiu, kad gyvenime yra laimės spindulėlis ir tam tikras laikas, kai gyvenime gali atsirasti žmogus, kurį mylėsi ir gerbsi. Ir niekada nesakykime žmonėms, kad tam nereikia įdėti darbo ir pastangų. Kiekvienuose santykiuose tai turi būti.
Kartais norisi grįžus vėlai iš darbo aukštai iškelti kojas, paimti knygą ar tiesiog užsimerkti ir pagulėti, tačiau žinai, kad tavo vyras grįžo iš darbo. Galbūt yra šalta žiema ir jis labai norėtų šiltos sriubos ir jį ta žmonos išvirta, namie kvepianti sriuba pradžiugintų.
Taip pat kiekvienam vyrui yra malonu, kai šalia jo eina susitvarkiusi moteris. Ar mums sunku kiekvieną ryta išsiplauti galvą ir neiti riebaluota galva? Tai smulkmena. Galime sakyti, kad neturime laiko – aš tam laiko taip pat neturiu, tačiau reikia atsikelti pusvalandžiu anksčiau ir skirti tam laiko.
Tai yra darbas, pastanga, bet prie to įpranti ir tai tampa rutina. Visos mažos smulkmenos susideda į vieną ir sukuria didelį gražų dalyką.“
